Balandžio 27 d. įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, buvo įpareigota parengti ir įgyvendinti tokį strateginį dokumentą iki 2020 m. ir 2030 m. nustatytiems ES tikslams mažinant į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį pasiekti.

„Nacionalinis oro taršos mažinimo planas – tai ne tik ES įpareigojimų vykdymas. Jis svarbus ir kiekvienam iš mūsų. Juk turbūt nerasime žmogaus, kuriam nerūpėtų, kokiu oru jis kvėpuoja“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kai šiam planui buvo pritarta per Vyriausybės posėdį.

Mažinant oro taršą azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ypač svarbus vaidmuo tenka transportui. Plane daug dėmesio skirta gyventojų skatinimui atsisakyti taršių automobilių. Numatoma sukurti mechanizmą, kad tokių automobilių atsisakę gyventojai gautų finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius arba lengvatą naudotis viešuoju transportu. Finansinė parama bus teikiama ir savivaldybėms, perkančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones.

Kitas švaraus oro priešas – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Siekiant tinkamai valdyti žemės ūkio keliamą oro taršą, atnaujinamas gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas, bus peržiūrimi su aplinkos apsauga susiję reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, mėšlo tvarkymui, skatinama naudoti organines trąšas vietoj neorganinių ir atsinaujinti trąšų naudojimo technologijas.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį toliau mažinti nacionaliniu mastu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį, įtraukiant papildomų priemonių.