Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) ragina viešojo maitinimo sektoriaus įmones, ypač tas, kurios pastaruoju metu sulaukė pranešimų iš VMI dėl jų veiklos rezultatų (apskaičiuoto reikšmingo PVM atotrūkio, nepakankamo pardavimų-pirkimų santykio, kitų) atidžiai įvertinti praeities laikotarpius – liko vos 13 dienų apsispręsti, ar pasinaudoti vienintele galimybe sumokėti anksčiau pamirštus mokesčius be jokių sankcijų.

„PVM atotrūkis, pardavimų pirkimų santykis – vieni iš svarbiausių kriterijų, kurie analizuojami vertinant situaciją įmonėje. Tai aktualu ir viešojo maitinimo sektoriui. Apie galimai neskaidrią veiklą perspėja nelogiškai žemas, lyginant su kitų įmonių, pardavimų ir pirkimų santykis. Kita vertus, kai įmonės mokamas PVM yra gerokai mažesnis nei kitų panašią veiklą vykdančių įmonių ir to negalima paaiškinti objektyviomis priežastimis, taip pat kyla pagrįstų klausimų, ar įmonė tinkamai deklaruoja mokesčius“, – sako Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas, pabrėžęs, jog viešojo maitinimo sektorius šiemet išlieka tarp keturių prioritetinių krypčių, į kurias koncentruojamas VMI dėmesys.

Per pastarąjį laikotarpį į VMI akiratį po išsamios visų viešojo maitinimo įmonių veiklos analizės dėl įvairių neatitikimų yra patekusios apie trečdalis visų šalies įmonių. Įžvelgus rizikos požymių, įvairaus pobūdžio priemonės pernai buvo taikytos 470 šio sektoriaus įmonių – tai turėjo įtakos ne vien jų, bet ir viso sektoriaus rezultatams. 2018 m. VMI prižiūrimos įmonės į biudžetą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčių daugiau nei 2017 m., o viso viešojo maitinimo sektoriaus įmonių sumokėti mokesčiai padidėjo 15,1 mln. eurų suma.

„Vienas iš reikšmingiausių teigiamų pokyčių, atsispindinčių padidėjusiuose sumokėtuose mokesčiuose – tai pastebimai augantis VMI prižiūrimų įmonių pardavimų-pirkimų santykis: VMI kontroliuotos viešojo maitinimo įmonės gerokai kilstelėjo deklaruotų PVM apmokestinamų pardavimų rodiklius, nors pirkimų iš esmės nedidino. Tai požymis, jog įmonės įsiklauso į perspėjimus ir skaidrina savo veiklą. Šiuo metu stebima tendencija, jog sulaukusios VMI klausimų pasitaiso didžioji dauguma įmonių – septynios iš dešimties“, – sako A. Morkūnas, pabrėžęs, jog prižiūrėdama viešojo maitinimo sektorių VMI ir toliau pirmiausia taikys rezultatų duodančias švelniąsias kontrolės priemones (pokalbius, stebėseną) pagal modelį „Įspėjau – pasirink“, o po liepos 1 d., pasibaigus atsiskleidimo galimybės terminui, numato ir griežtus kontrolės veiksmus tose įmonėse, kurių veikloje nustatytos rizikos.

Pažymėtina, jog iki birželio pabaigos pasitaisius ir deklaravus papildomus mokesčius, pagerėję mokestiniai rodikliai gali sumažinti mokesčių mokėtojo rizikingumo lygį, atitinkamai mažėja ir tikimybė patekti į VMI kontrolės akiratį. Nuo metų pradžios jau gauti 746 prašymai, tarp jų – ir viešojo maitinimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų, sudaryti savanoriškai deklaruotų anksčiau pamirštų mokesčių periodinių mokėjimų grafikus bendrai 5,86 mln. eurų sumai. Vien per paskutinę savaitę gauti 49 tokie prašymai 480 tūkst. eurų sumai. Tačiau tai tik dalis savanoriško atsiskleidimo galimybe pasinaudojusių mokesčių mokėtojų, nes siekiant išlaikyti konfidencialumą ar nesusiduriant su apyvartinių lėšų trūkumu mokesčių mokėtojai gali ir nesikreipti dėl mokėjimų grafiko sudarymo.