Už šilo spinduliai nusilpo bekyšodami

Ir, tartum skęstančio ranka, paniro.

Ir medžiai, šermenų giesmes giedodami,

Pravirko, ir, lyg vargonai, gaudė girios…

(Jonas Aistis)

Šių metų vasario 28 dieną netikėta mirtis pasiglemžė visiems gargždiškiams gerai pažįstamo fotografo, žurnalisto Stasio Šeštausko gyvybę.

Stasys Šeštauskas gimė 1953 m. gegužės 16 d. Klaipėdoje. Nuo pat vaikystės domėjosi gamta. Šį polinkį paveldėjo iš mamos. Prie to prisidėjo ir graži Kretingos, kur ilgą laiką gyveno, gamta.

1967 m. Stasys Šeštauskas su broliu Vytautu konkurse „Gamta ir aš“ laimėjo LTSR televizijos prizą – filmavimo kamerą. Tai buvo vienas pirmųjų žingsnių nepaprasto kasdienybės grožio įamžinimo link.

Jis priklausė gamtosaugininkų gretoms, bendradarbiavo su žurnalu „Mūsų gamta“, tuometiniu LTSR radijumi ir televizija: su broliu dalyvavo konkursuose, viktorinose. Kartu pelnė prizines vietas, gaudavo apdovanojimus, premijas. 1968 m. žurnale „Jaunimo gretos“ buvo išspausdinta publikacija apie fotografus brolius Šeštauskus.

Profesijos pasirinkimą paskatino tėvas. Pasirinkto amato mokėsi Vilniaus fotografijos mokykloje. Ją su pagyrimu baigė 1973 m. Stasys Šeštauskas dalyvavo daugelyje žurnalistinės fotografijos konkursų. Fotografijos pagrindus fotomokykloje įgijo iš fotografijos grando J. Reichmano.

Žinomas Gargždų fotografas taip pat dalyvavo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, bienalėse. Jo nuotraukas publikavo įvairūs žurnalai.

1975 m. Stasys Šeštauskas pradėjo dirbti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“. Čia išdirbo beveik tris dešimtmečius. Buvo neabejingas ir darbui su vaikais – ne vienerius metus buvo būrelių vadovas Gargždų moksleivių namuose.

Stasys Šeštauskas tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos fotožurnalistų konkurso „Žmogiškasis orumas ir socialinė izoliacija“ laureatu.

Jis priklausė fotografų klubui „Gargždai“, dalyvaudavo bendrose parodose. Fotožurnalisto įamžinti kadrai išspausdinti nuotraukų fotoalbume „Gargždai“.

Gargždiškiai Stasį Šeštauską vadino Gargždų metraštininku, po miestą ne vaikštančiu, o tiesiog skrendančiu. Be fotoaparato jį pamatyti buvo galima retai. Be fotografijos Stasys Šeštauskas mėgo žygius, plaukiojimą baidarėmis, grybavimą. Taip pat žvejybą, futbolą. Dievino kalnus. Mėgstamiausias fotografo posakis – frazė iš Vladimiro Visockio dainos: „Geriau už kalnus gali būti tik kalnai“. Jis yra lankęsis Kaukazo kalnuose, Kolos pusiasalyje esančiuose Chibinų kalnų masyvuose.

Stasys Šeštauskas mėgo pasivaikščiojimus Gargždų parke, Minijos pakrantėmis, Nidoje. Vaizdus fiksavo ne tik fotoaparatu, bet ir filmavimo kamera. Įrašinėjo paukščių skleidžiamų garsų grožį.

Turėjo du sūnus – Tomą ir Vilių.

Ryškiai sužibusi Stasio Šeštausko žvaigždė užgeso gerokai per anksti. Tačiau ji nepaliaus spindėti jį pažinojusiųjų širdyse bei neįkainojamose jo fotografijose.

Stasio Šeštausko gyvenimo akimirkos, įamžinti kadrai: