Netylant kalboms dėl daugiafunkcio sporto centro statybų Gargžduose, antradienį Savivaldybės posėdžių salėje surengta vieša diskusija. Opozicijai atstovaujantys politikai atliepdami į valdančiosios daugumos užmojus sporto kompleksą statyti prie Gargždų miesto stadiono esančioje teritorijoje, sukvietė gyventojus, bendruomenės narius dar kartą pasidalinti nuomonėmis ir išsakyti argumentus.

Planuose – mažesnės apimties projektas

Savivaldybės taryba dar 2013 metais pritarė sprendimui daugiafunkcį centrą statyti S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, šalia prekybos centrų „Norfa“ ir „Maxima“. Tiesa, ilgus metus užsitęsusios procedūros ir įvairios batalijos projekto įgyvendinimą pasmerkė taip ir likti iki šiol neišsipildžiusiu. Pavargę nuo pažadų ir nuolatinių diskusijų, rajono gyventojai pasigenda politinės valios priimant sprendimus.

Prieš kelis metus visuomenei buvo pristatytas sporto komplekso projektas, kurį ketinta įgyvendinti etapais. Planuota, kad čia turėtų iškilti 3 aukštų pastatas, apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Pirmojo etapo metu planuota pastatyti 4 takelių, 25 metrų ilgio baseiną su pirtimis, 100 vietų tribūnomis, priimamuoju, administracinėmis patalpomis, rūbinėmis, universalia sporto sale, tinkama sportui ir konferencijoms. Antruoju etapu – pastatą su universalia sporto sale ir 1 tūkst. vietų tribūnomis, rūbinėmis, administracijos patalpomis, įvairiomis erdvėmis sportui. Trečiuoju etapu – ledo ritulio arenos pastatą su 200 vietų tribūnomis, rūbinėmis, techninėmis patalpomis. Nors iš pradžių skaičiuota, kad toks projektas rajonui atsieis 15 mln. eurų, vėliau sąmatos kaina išaugo ir viršijo 20 mln. eurų. Tokios apimties ir kaštų projektas neįtikino net ir ne kartą rajone viešėjusio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio.

Pasikeitus valdžiai svarstyta galimybė sumažinti apetitą ir daugiafunkcio sporto projektą įgyvendinti mažesne apimtimi. Praėjusiame Tarybos posėdyje balsų dauguma buvo priimtas sprendimas nutraukti konkursą ir nevykdyti pirminio projekto viešosios ir privačios partnerystės būdu, nors iki vokų atplėšimo procedūros buvo likusi viena diena. Baimintasi, kad neatsiradus investuotojui, Savivaldybę įklampintų į sudėtingas procedūras. Vis dėlto, anot mero Broniaus Markausko, valdžia neketina atsisakyti galimybės turėti sporto centrą. Pasak rajono vadovo, šiuo metu parengtas naujas investicinis projektas, kuris numato, kad daugiafunkcio centro kaina galėtų būti perpus mažesnė, siekti 10 mln. Eur. Numatoma, kad tai galėtų būti dviejų aukštų, trijų korpusų, 4 tūkst. kvadratinių metrų pastatas. Viename iš korpusų būtų įrengta NKL lygio varžyboms tinkanti sporto salė. Ji dalintųsi į dvi dalis, tad čia galėtų vykti ir teniso ar rankinio varžybos, treniruotės. Kitame korpuse įsikurtų baseinas, kuriame numatyti keturi takeliai po 25 metrus, SPA zona su sūkurinėmis voniomis suaugusiesiems ir vaikams, pirtys. Antrame aukšte galėtų savo veiklą vykdyti sporto klubai, kavinės ir kitas verslas, skirtas laisvalaikiui ar aktyviai veiklai.

Užvirė audringos diskusijos, netrūko emocingų pasisakymų. K. Abromavičiūtės nuotr.

Inicijavo diskusiją

Praėjusią savaitę Gargždų kultūros centre įvyko miesto bendruomenės susirinkimas, kuriame pristatytos minėto mažesnės apimties daugiafunkcio sporto centro pastato statybų galimybės ne S.Dariaus ir S. Girėno gatvėje, bet teritorijoje šalia Gargždų stadiono. Tiesa, kad šiuo klausimu bus kalbėta nežinojo nei visuomenė, nei vietos žiniasklaidos atstovai. Taip pat antradienį naujienų portalas „Mano Gargždai“ paviešino oficialų Savivaldybės pranešimą, kuriame nurodoma, kad dar birželio mėnesį pasirašytoje koalicinėje sutartyje buvo įrašyta, kad daugiafunkcis centras iškils Gargždų stadiono teritorijoje. Tačiau ir šis faktas iki šiol nebuvo viešintas.

Sužinoję apie naujus valdžios užmojus, aštuoni, opozicijai atstovaujantys Tarybos nariai – Martynas Pocius, Viktoras Kura, Sigitas Karbauskas, Vaclovas Dačkauskas, Ligita Liutikienė, Jonas Dromantas, Andrius Adomaitis ir Česlovas Banevičius – inicijavo viešą diskusiją, kurioje dar kartą pasisakyta dėl sporto komplekso statybos vietos. Susitikime dalyvavo ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas bei jo pavaduotojai Justas Ruškys ir Rasa Petrauskienė. Atvyko ir bendruomenės, sporto atstovai, dalyvavo ir gyventojai. Neilgai trukus, susirinkusieji pasidalino į dvi stovyklas, užvirė audringos diskusijos, žarstytasi kaltinimais, netrūko emocingų pasisakymų. O renginio pabaigoje įvyko ir balsavimas rankų pakėlimu, kurio rezultatas ir taip buvo aiškus – dauguma rankų kilo už S. Dariaus ir S. Girėno gatvę.

Sužlugdė galimybę turėti sporto kompleksą

„Turime leidimą vykdyti statybas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Galime skelbti rangos konkursą ir statyti, be jokių diskusijų. Be to, kaip žinote, ieškojome privatininko, kuris ne tik statytų, bet ir administruotų pastatą. Konkursas buvo paskelbtas, vokai turėjo būti atplėšti rugpjūčio 30 dieną, tačiau dieną prieš, Tarybos posėdyje, buvo sustabdytas konkursas. Pasirodo, kad yra numatyta kita daugiafunkcio sporto centro vieta, nors apie tai posėdyje neužsiminta“, – teigė Sigitas Karbauskas, kuris pripažino, jog ir pats 2012 metais balsavo, kad daugiafunkcis centras iškiltų prie parko.

Pasak S. Karbausko, valdantieji sužlugdę konkursą, atidėjo galimybę rajonui turėti daugiafunkcį centrą.

„Suprantu, viešos ir privačios partnerystės principai dar ne visiems suprantami, tai dar kelią besiskinantis savivaldos ir verslo bendradarbiavimo būdas. Mano galva, buvo svarbi ne tik statybų kaina, centro dydis, bet ir tai, kad privatus investuotojas daug labiau būtų buvęs suinteresuotas tinkamai valdyti centrą, pritraukti daugiau klientų, tinkamai administruoti, prižiūrėti. Savivaldybei 20 tūkst. eurų kainavęs rinkos tyrimas buvo parodęs, kad privatus investuotojas iš šio centro per metus būtų galėjęs uždirbti apie 900 tūkst. eurų, – akcentavo S. Karbauskas. – Daugiafunkcis centras būtų buvęs statomas ten, kur didžiausia gyventojų daugiabučiuose koncentracija. Be to, būtume turėję privatų investuotoją, kuris atsakingai, pagal verslo dėsnius, būtų valdęs projektą, o Savivaldybė, mokėdama (po dviejų metų, nuo tos datos, kai centras atvers duris) po daugmaž 1,3 mln. Eur, kasmet būtų užtikrinusi visiems gyventojams taip reikalingas sporto, poilsio ir pramogų paslaugas, Suprantame, kad biudžetui tie 1,3 mln. Eur kasmet būtų nedidelė našta.“

Taip pat Tarybos narys užsiminė, jog daugiafunkcio sporto centro projekto atšaukimas yra grįstas ir liberalų noru tokį centrą matyti Gargždų miesto stadiono teritorijoje.

Anot vieno iš diskusijos iniciatoriaus S. Karbausko, valdantieji sužlugdė galimybę rajonui turėti daugiafunkcį centrą. K. Abromavičiūtės nuotr.

Centras iškiltų per trejus metus

Susitikimo metu meras B. Markauskas teigęs, kad reaguos ir atsakinės tik į konkrečius klausimus, o ne išsakomas prielaidas, paaiškino, kad konkursas buvo atšauktas pirmiausia atsižvelgiant į projekto kainą, kuri, pasak jo, šiuo metu rajonui per didelė.

„Šis projektas buvo pakankamai ilgai aptarinėjamas verslo aplinkoje ir ne kartą mus pasiekė informacija, jog prižiūrėti ir administruoti tokį objektą ir dar iš to gauti pajamų – nerealu. Konkurso metu buvo gauta tik viena paraiška. Įvertinome grėsmę atplėšus voką rasti tuščią lapą, todėl nusprendėme konkursą nutraukti ir nerizikuoti galimybe įsivelti į labai ilgas procedūras“, – argumentavo B. Markauskas.

Meras teigė gavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės kanclerių pažadus 50 proc. prisidėti prie statybų iš Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų.

„Statybas galėtume pradėti jau kitąmet ir sporto kompleksas iškiltų per trejus metus. Per šį laiką, kasmet Savivaldybei iš savo biudžeto reikėtų atseikėti po kiek daugiau nei 1,5 mln. Eur. Mums nereikėtų įsipareigoti 25-erius metus mokėti po 1,3 mln. Eur. Skirtumas – akivaizdus“, – sakė B. Markauskas.

Kaip dar vieną argumentą statyti sporto kompleksą parko teritorijoje, meras įvardija mažesnes investicijas į infrastruktūrą. Tam, anot jo, prireiktų ne papildomų 3 mln. Eur, o 1 mln. Eur.

„Tai – net tris kartus mažiau. Stadiono teritorijoje statomas centras kompleksiškai apimtų gretimų teritorijų tvarkymą. Būtų įrengta nauja alėja, vedanti į parką, įrengiami nauji šaligatviai su želdiniais bei automobilių stovėjimo vietomis. Kvietinių gatvėje būtų tvarkoma „Kranto“ pagrindinės mokyklos teritorija, automobilių stovėjimo aikštelė prie parko. Čia nesusidarytų spūstys, nes automobiliai pasiskirsto ne tik per visą Kvietinių gatvę, bet gali išvažiuoti ir Liepų, Gintaro, Žalgirio ir kitomis gatvėmis“, – sakė B. Markauskas.

Pasak mero, būtų svarstoma galimybė nuo autobusų stoties iki sporto centro žmones vežti nemokamai.

Svarbūs netik skaičiai ir pinigai

Pasak rajono vadovų, eilėje laukia dar apie 50 projektų, kuriuos taip pat artimiausiu metu būtina įgyvendinti, todėl taškytis biudžeto pinigais tiesiog nėra galimybių.

„Kas nors žinote, kiek vaikų laukia eilėje į darželį? Oficialiais duomenimis – apie 500, tačiau realiai – apie 1 tūkst. Pagalvokime, ar mes 25-erius metus įsipareigoję kasmet pastatyti vienu darželiu mažiau, pasirūpinsime savo vaikų ateitimi? Labai jautriai reaguoju į pasisakymus, jog rajonas yra pasmerktas pinigams. Biudžetas yra ne guminis, patikėkite manimi, ir dabar jį tik bandoma subalansuoti“, – sakė Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Anot Tarybos narės Ligitos Liutikienės, svarbūs ne tik skaičiai ir pinigai, bet ir kiti aspektai.

„Meras teigia, kad koalicijos sutartyje valdančioji dauguma nusprendė, kad daugiafunkcis centras bus parke. Gerbiamieji, ar demokratija ir viešumas šiandien mums nebeaktualūs? Tiek diskusijų, svarstymų visuomenėje buvo nubraukta viena sutartimi, keliems politikams sukirtus rankomis“, – piktinosi L. Liutikienė, pridurdama, kad patys gyventojai turėtų nuspręsti, kur jie nori matyti sporto kompleksą.

Pasak Administracijos direktoriaus pavaduotojo Justo Ruškio, esminė klaida buvo padaryta dar anuomet, valdant socialdemokratams, kurie patys nusprendė daugiafunkcį centrą statyti S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, neatsižvelgę į bendruomenės siūlymus vykdyti apklausą.

„Ir taip buvo aišku, kad gyventojai nori matyti sporto kompleksą minėtoje gatvėje. Kodėl reikia jį dabar „įkišti“ į parką?“, – neatlyžo L. Liutikienė.

Tarybos nario Nerijaus Galvanausko teigimu, prieš septynerius metus prasidėjusi diskusija labiau priminė kalbas vyniojant į vatą, nes nebuvo tiksliai pasakyta, kiek statybos atsieis rajonui: „Mes irgi galvojome, kad investuotojų netrūks, bet pasirodo priešingai. Atvažiavo turkai, kurie su sąlygomis nesutiko. Buvo ir dar vienas pilietis, kurio pavardę įsirašę į „Google“ paiešką rastumėte begalę straipsnių susijusių su FNTT. Daugiau pasirinkimų ir neturėjome.“

Pasak Tarybos nario, uostamiestis taip pat planuoja statyti ledo areną, tad Savivaldybei nerealu dar papildomai investuoti į ledo areną, juolab, kad ir poreikio didelio nėra.

Diskusijoje netrūko pasisakiusių, kad iškilęs daugiafunkcis centras prie Gargždų stadiono tik sugadins parko teritoriją, piktintasi ir dėl galimų automobilių spūsčių bei parkavimosi vietų trūkumo. K. Abromavičiūtės nuotr.

Jei bus būtina, inicijuos apklausą

Kad sporto kompleksą būtų geriau statyti teritorijoje prie Gargždų stadiono, pritarė ir Gargždų miesto bendruomenė, aktyviai prisidedanti prie parko sutvarkymo ir atgaivinimo idėjos.

„Bendruomenės susitikime kalbėta apie centro statybų svarbą. Kitas klausimas – vieta. Kai buvo pradėta objektą projektuoti S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, bendruomenės nuomonės niekas neklausė. Viskas puiku, vystysime infrastruktūrą, bet aplinka ten – liūdnoka. Daugiafunkcio juk niekas ir neketina statyti parke, jo nesugadinsime, jis iškiltų teritorijoje šalia parko. Išėjus iš baseino, atsivertų nuostabus miesto parko vaizdas, kodėl gi ne?“, – savo nuomonę išsakė bendruomenės atstovas Vytautas Čeledinas.

Salėje pasigirdo kalbos, jog šiuo metu niekas ir nesvarsto daugiafunkcio centro statyti pilna apimtimi, įgyvendinant visus tris etapus, kol kas planuojama S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje statyti tik baseiną su sporto sale. Be to, buvo pasisakiusių, kad iškilęs daugiafunkcis centras prie Gargždų stadiono tik sugadins parko teritoriją, piktintasi ir dėl galimų automobilių spūsčių bei parkavimosi vietų trūkumo.

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Alinos Grigaitytės-Dromantienės, skaičiuojama, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančio projekto vietoje numatytos 292 automobilių parkavimo vietos, iš kurių sklype – tik 52.

„Kalbant apie teritoriją prie parko, mes išsitektume į esamų vietų skaičių. Būtų praplečiama tik stadiono aikštelė“, – teigė specialistė.

Anot jos, iš viso parko teritorijoje, neliečiant kitų aikštelių ir privačių sklypų, atsirastų 314 vietų (Kvietinių g. – 74 vietos, stadiono aikštelėje – 182, papildomos – 58).

Diskusijos pabaigoje opozicijos atstovai teigė šio klausimo nepaliksią ir jei bus norima daugiafunkcį centrą statyti ne S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kaip numatyta Tarybos sprendimu, bus inicijuojama visuotinė gyventojų apklausa.