Savo finansinę padėtį gyventojai vertina atsargiau nei prieš metus ir mano, kad ateityje jų pajamos didės nuosaikiau, o siekdami išvengti nenumatytų išlaidų arba staigaus finansinės būklės pablogėjimo pasekmių, kiek daugiau lėšų skiria santaupoms. Taip pat stebimas išaugęs gyventojų noras skolintis, pagrindiniais tikslais įvardijant ilgalaikio vartojimo prekes ir nuosavą būstą.

Gyventojai taip pat mano, kad šiuo metu reikšmingai nebedidėjančios nekilnojamojo turto (NT) kainos ateityje dar gali šiek tiek kilti. Tačiau būsto kaip investicijos patrauklumas mažėja antrus metus paeiliui, vis drąsiau išmėginamos kitos taupymo ir investavimo alternatyvos, rašoma naujausioje Namų ūkių apklausos apžvalgoje.

„Gyventojus neramina didėjančios būtinosios išlaidos, lėčiau augančios arba net mažėjančios pajamos, turimų paskolų grąžinimo našta. Nors pastaruoju metu sparčiai kilę atlyginimai gyventojams leido šiek tiek daugiau lėšų atidėti santaupoms, rekomenduojamą finansinį rezervą vis dar turi tik kas penktas namų ūkis. Taip pat pastebimai padaugėjo susiduriančių su sunkumais vykdant turimus finansinius įsipareigojimus“, – sako Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Apklausos duomenimis, ketvirtadalis namų ūkių – 8 proc. punktais mažiau nei 2023 m. – savo finansinę būklę įvertino kaip gerą. Palankiausiai savo finansinę padėtį ir toliau vertino didmiesčiuose gyvenantys vidutinio amžiaus (30–49 m.) apklaustieji. Blogai savo finansinę būklę vertinančių namų ūkių dalis per metus beveik nepakito ir sudarė 21 proc.

Trečdalis apklaustų gyventojų teigė, kad jų pajamos per pastaruosius 12 mėn. padidėjo, ši dalis per metus sumenko 3 proc. punktais. 17 proc. respondentų (5 proc. p. daugiau) tvirtino, kad jų pajamos sumažėjo.

Savo ateities perspektyvas gyventojai vertina panašiai, kaip ir prieš metus: beveik pusė apklaustųjų prognozuoja, kad jų pajamos per ateinančius 12 mėn. nepakis, o kiek daugiau nei trečdalis tikisi pajamų padidėjimo, 10 proc. mano, kad jų pajamos sumažės.

Sutaupančių namų ūkių dalis buvo didžiausia per pastaruosius penkerius metus, dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma – 31–150 Eur, o sparčiausiai santaupų rezervą kaupti sekėsi 30–49 m. amžiaus namų ūkiams. Tačiau rekomenduojamą 3 mėn. arba ilgesnio laikotarpio pragyvenimo išlaidoms padengti skirtą santaupų rezervą turi tik 22 proc. apklaustųjų.

Svarbiausiomis taupymo priežastimis atsakiusieji įvardijo poreikį turėti pinigų nenumatytoms išlaidoms (42 %), ilgalaikius taupymo tikslus (31 %), planuojamus smulkius pirkinius ateityje (27 %). Per metus ženkliai pagausėjo gyventojų, kurie teigė, kad taupo dėl galimo finansinės būklės pablogėjimo ateityje.

Pagrindinės namų ūkių taupymo ir investavimo priemonės tebebuvo sąskaita banke arba kredito unijoje bei santaupos grynaisiais pinigais. Per metus reikšmingai – nuo 6 iki 19 proc. – pagausėjo laikančiųjų terminuotąjį arba kaupiamąjį indėlį kredito įstaigose. Gyventojai patraukliausia investicija ir toliau laiko nekilnojamąjį turtą, tačiau taip teigusiųjų dalis buvo mažiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį ir sudarė 47 proc. Rečiau patraukliausia investicija įvardyti auksas ir meno dirbiniai (10 %), virtualusis turtas (8 %), indėliai (6 %), vertybiniai popieriai ir investiciniai fondai (abu po 5 %).

Daugiau kaip trečdalis namų ūkių nurodė turintys finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms: 16 proc. visų apklaustųjų nurodė turintys paskolą būstui įsigyti, 11 proc. – vartojimo ar kitos paskirties paskolą. Turimi finansiniai įsipareigojimai gyventojams ir toliau buvo našta – taip teigė 65 proc. respondentų, daugiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį. Namų ūkių, kurie per paskutinius 12 mėn. turėjo sunkumų vykdydami paskolų įsipareigojimus, dalis per metus padidėjo nuo 14 iki 31 proc. Dažniau turėję problemų laiku vykdydami finansinius įsipareigojimus teigė 30–49 m. amžiaus, kituose (ne didžiuosiuose) miestuose gyvenantys ir mažesnes (iki 1 000 Eur) pajamas uždirbantys asmenys.

Artimiausiu metu planuojančių pasiskolinti iš kredito įstaigų namų ūkių dalis per metus padidėjo daugiau kaip dvigubai – iki 19 proc. Pagrindinėmis skolinimosi priežastimis nurodytas nuosavo būsto ir ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimas. Dešimtadalis būsto paskolas turinčių namų ūkių teigė ateityje planuojantys pasinaudoti paskolos refinansavimo galimybe.

Namų ūkių lūkesčiai dėl pajamų ir bendro kainų lygio pasikeitimo ateityje tapo nuosaikesni bei atsargesni. Kad per artimiausius 12 mėn. didės bendras kainų lygis, mano 69 proc. namų ūkių (8 proc. p. daugiau nei 2023 m.), būsto kainų augimo tikisi 45 proc. respondentų – 6 proc. punktais daugiau. Didžioji dalis gyventojų mano, kad būsto kainos per metus padidės 1–5 proc.

Prognozuojamas nuosaikesnis darbo užmokesčio didėjimas lėmė, kad per metus reikšmingai (nuo 62 iki 35 proc.) sumažėjo gyventojų, besitikinčių pajamų augimo. Daugiau kaip pusė atsakiusiųjų teigė, kad per artimiausius 12 mėn. turimi finansiniai įsipareigojimai ir toliau bus našta, o didžiausią susirūpinimą ateinančiais metais respondentams kels didėjančios būtinosios išlaidos – taip mano 42 proc. atsakiusiųjų.

Lietuvos banko užsakymu apklausa atlikta 2024 m. liepos–rugsėjo mėn., apklausti 1 066 namų ūkiai.