Kultūros ministerijoje susitiko šių metų ir 2020 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių atstovai. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pasveikino kitų metų Lietuvos mažąsias kultūros sostines jų atstovams įteikdamas šį statusą patvirtinančius diplomus.

„Antikinė Graikija garsėjo tuo, kad jos klasikinė kultūra susikūrė iš mažų miestelių – polių, kuriuose būdavo ne daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Šitas tinklas tapo Europos kultūros civilizacijos lobynu. Taip ir šiandien kiekvienas savo miestelyje, savo sostinėje galite kurti be galo strategiškai Lietuvos kultūrai svarbų tinklą. Lietuvos stiprybė – tai jos įvairumas, jos žmonių vidiniai ryšiai, nesuardomas kultūros visuomenės audinys, kurį šita programa palaiko, dėl kurio ji yra tokia svarbi“, – kalbėjo kultūros ministras.

Jis pridūrė, kad ši programa išaugo iš programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, kas leidžia suprasti, kad Europa – tai ne vien kontinentas, tai vieta, kurioje esame, kurioje veikiame, tai mūsų mažoji tėvynė, taigi labai svarbu, kokiu turiniu ją pripildome.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė pastebėjo, kad vis daugiau kalbama apie dėmesį regionams: „Jeigu nuvažiuotumėte į mažąsias kultūros sostines, pajustumėte tikrąją kultūrą, tą šilumą, skleidžiamą žmonių. Tai padeda pamatyti, kad nuostabūs renginiai gali vykti ne tik Vilniuje.“

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pabrėžė bendruomenės ir savivaldybės bendradarbiavimo reikšmę, nes pastaroji gali suteikti bendruomenėms įvairiapusę pagalbą.

2020 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbtos: Alytaus apskrityje – Simnas, Kauno apskrityje – Kačerginė, Klaipėdos apskrityje – Veiviržėnai, Marijampolės apskrityje – Lekėčiai, Panevėžio apskrityje – Juodupė, Šiaulių apskrityje – Akmenė, Tauragės apskrityje – Skaudvilė, Telšių apskrityje – Žlibinai, Vilniaus apskrityje – Musninkai, Utenos apskrityje – Tauragnai.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja regionams suteikia galimybę stiprinti jo kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoti kultūrinį turizmą, plėsti kultūrinį gyvenimą regionuose. Šis projektas taip pat padeda užmegzti prasmingus kultūrinius mainus tarp pačių mažųjų kultūros sostinių, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas, kurios tęsiamos ir ateityje.

Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 m. paskelbti Naisiai. Iki šiol 40 mūsų šalies miestelių jau yra tapę Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis.

Kultūros ministerija palaiko ir remia Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems jų projektams.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.