Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigalioja reikalavimai riebalų rūgščių transizomerų kiekiams maisto produktuose. Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių Europos Sąjungoje, įgyvendinsianti transriebalų ribojimą maisto produktuose. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintas apribojimas galios visiems į Lietuvos rinką patenkantiems maisto produktams.

Numatoma, kad visuose maisto produktuose – Lietuvoje pagamintuose ir importuojamuose, esančiuose prekyboje ir viešajame maitinime – sveikatai nepalankių transriebalų galės būti ne daugiau kaip 2 g/100 g bendro riebalų kiekio. Mokslininkai įrodė, jog tais atvejais, kai daugiau kaip 2 proc. su maistu per parą gaunamos energinės vertės sudaro iš transriebalų gaunama energija, mirtingumas nuo širdies ligų padidėja 20–30 proc. Transriebalai yra patys blogiausi maisto riebalai, jie neturi jokios vertės žmogaus organizmui.

Šiame įsakyme nurodyti riebalų rūgščių transizomerų kiekiai netaikomi maisto produktams, kuriuose jie susidaro natūraliai. Natūraliai atsirandantys riebalų rūgščių transizomerai aptinkami atrajojančių gyvūnų (karvių, ožkų, avių) riebaluose ir iš jų pagamintuose produktuose. Didesnis transriebalų kiekis leidžiamas ir liesiems maisto produktams, kuriuose bendras riebalų kiekis neviršija 3 g/100 g.

Ribojimai yra susiję su dirbtiniais (pramoniniais) transriebalais, kurie susidaro iš dalies hidrinant skystus aliejus. Iš dalies hidrinti riebalai, kurie yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis, naudojami maisto pramonėje dėl gerų technologinių (tinkama tekstūra, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas ir kt.), juslinių savybių, patrauklios kainos. Jie ypač naudojami kepiniuose ir konditerijoje, įvairiuose glaistuose, įdaruose, greitai paruošiamame maiste, margarine ir pan.

Iš dalies hidrinti riebalai nėra draudžiami naudoti maisto pramonėje, tik jie turi būti pagaminti taip, kad nesusidarytų leidžiamus kiekius viršijantys sveikatai žalingi transriebalai.

„Reglamentuoti riebalų rūgščių transizomerus nuspręsta atsižvelgus į riziką, kurią jų vartojimas kelia žmonių sveikatai ir į didelį šių riebalų naudojimą maisto gamyboje. Reikėtų nepamiršti, kad iš dalies hidrinti riebalai dažniausiai yra ne pirmo būtinumo produktų (saldainių, konditerijos, kepinių, greitai paruošiamo maisto ir kt.) sudėtyje. Taigi, maisto gamintojai turės pakeisti sveikatai nenaudingus riebalus sveikesniais. Manome, kad maisto pramonės įmonės per pastaruosius dvejus metus turėjo laiko pakoreguoti savo technologinius procesus ir receptūras, kad pakeitus riebalus, produktų prekinė išvaizda ir skonis nenukentėtų“, – komentavo VMVT Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė.