Lietuvoje populiarėjant klasteriams, kyla minčių, kad Klaipėdos regione jo taip pat reikia. Šiandien Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje ir Drevernoje, J. Gižo etnografinėje sodyboje, vyko renginys „Turizmo klasterio kūrimosi perspektyvos Klaipėdos regione“.

Susitikime rajono savivaldybėje dalyvavo Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė, mero pavaduotojas Kęstutis Cirtautas, keletas Tarybos narių bei VšĮ „Versli Lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis.

Pirmiausia buvo aptarta, kas yra klasteris. Tai geografinė tarpusavyje susietų įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų tiekėjų, susietų pramonės šakų įmonių ir tam tikros krypties asocijuotų institucijų (mokslo įstaigų, asociacijų), kurios konkuruoja, bet taip pat ir bendradarbiauja, koncentracija.

Kaip nurodė D. Lasionis, klasikinis klasteris yra tas, kuriame persipina įvairių sektorių įmonės, kurių veikla yra sutelkta į konkrečias vertės grandines.

„Verslios Lietuvos“ atstovas pristatė priklausymo klasteriui naudą: galimybę vykdyti didelius užsakymus, dalyvauti pirkimo konkursuose ir t.t.

Pasak D. Lasionio, Lietuvoje yra apie 40 klasterių. Pirmieji du įkurti 2006  metais. Didesnis jų bumas buvo 2011 metais, kuomet prieita prie išvados, kad reikia ne tik peštis tarpusavyje, bet ir kažką daryti. Be to, paskelbta apie Europos piniginę paramą klasteriams, tad verslas ėmė vienytis.

Pagal sektorius šalyje daugiausiai yra informacinių ir komunikacinių technologijų, energetikos ir medicinos klasterių.

D. Lasionis tvirtino, kad priklausant klasteriui labai svarbu vieningai siekti tikslo. Reikalingas ir tinkamas vadovas, kuris vestų branduolį.

Jis teigė, kad problemų kyla tada, kai neįsigilinama į klasterio idėją, pritrūksta noro bendrauti ir pasitikėjimo, nėra aiškių strateginių tikslų ir projektų vadovo, trūksta finansavimo.

Kaip sėkmės pavyzdį, D. Lasionis pateikė Biržų turizmo klasterį. Jame dalyvaujančios įmonės kuria bendrą rinkodarą, skelbia informaciją internete, dalyvauja turizmo parodose ir panašiai. Dirbdami kartu klasterio dalyviai į miestą pritraukė daugiau turistų, tapo labiau matomi.

Ritos Rapalienės nuotraukos: