Smurtas artimoje aplinkoje išlieka vienu dažniausių nusikaltimų, dėl kurio kenčia moterys, o karantinas sudėtingą situaciją dar labiau išryškino. Nors Lietuvoje į smurtą artimoje aplinkoje reaguojama itin aktyviai, aukos interesams atstovauja valstybė, tačiau ugdymo įstaigose vaikai retai supažindinami su smurto šeimose priežastimis, o pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti aukas, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas.

Dėl šios priežasties Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymą, kuriame įvedamas apsaugos nuo smurto orderis, apibrėžiamas smurtas išimtinai prieš moteris, sulyginamos galimybės gauti pagalbą smurtą patyrus tiek šeimoje, tiek darbe ar kitur, akcentuojama prevencijos būtinybė, o mokytis atpažinti smurtą turės medikai, mokytojai ir kiti sveikatos bei švietimo specialistai.

„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas 2011 metais, buvo didelis žingsnis į priekį. Tačiau ilgainiui išryškėjo, ką galima patobulinti. Siūlome įvesti užsienio šalyse jau naudojamą apsaugos nuo smurto orderį, kuris užtikrins, kad auka bus apsaugota nedelsiant bei sumažins tikimybę, kad smurtas pasikartos. Labai svarbu ir tai, kad įstatymu numatoma apsauga galiotų net tik artimoje aplinkoje, bet ir visur kitur, kur tik moterys patirtų smurtą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Projektas rengtas konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentu.

Smurto artimoje aplinkoje lygis Lietuvoje išlieka aukštas. 2019 metais, remiantis Statistikos departamento duomenimis, užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai – po 145 pranešimus kasdien arba po vieną pranešimą Lietuvos pareigūnams kas 10 minučių.

Reikšminga visuomenės dalis, deja, vienokį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje laiko priimtinu elgesio būdu. Remiantis „Baltijos tyrimų“ 2019 metų balandį atliktu viešosios nuomonės tyrimu, 17 proc. respondentų nurodė galintys pateisinti įvairias smurto artimoje aplinkoje formas.

Apsaugos nuo smurto orderis: pareiga išsikelti 15 dienų

2011 metais priimtu įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų, todėl aukos interesams ėmė atstovauti valstybė, nukentėjusiems nebereikia rašyti skundų, veikia specializuotos pagalbos centrai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai buvo apmokyti atpažinti smurtą.

Bet Lietuvoje susiklostė gana nelanksti aukų apsaugos praktika. Norėdami apsaugoti aukas tyrėjai dažniau rinkdavosi sulaikyti galimą kaltininką, pradėti ikiteisminį tyrimą ir spręsti kardomosios priemonės klausimą, net ir tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl procesas pakrypo į tai, kaip rasti įrodymų, nubausti įtariamą smurtautoją, užtikrinti nekliudomą ikiteisminį tyrimą, nei kaip kuo greičiau ir efektyviau padėti aukai.

Naujasis apsaugos nuo smurto orderis būtų nukreiptas į greitą aukos apsaugą nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne. Jis galėtų būti pritaikomas visiems įtariamiems smurtautojams – ir vyrams, ir moterims.

Tai policijos pareigūno ar prokuroro (kai kreipiamasi tiesiai į jį) įpareigojimas įtariamam smurtautojui ne ilgiau nei 15-ai kalendorinių dienų išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena su auka, nesilankyti aukos gyvenamojoje vietoje, neieškoti ryšių, nebendrauti.

Orderio paskyrimą būtų galima apskųsti, bet apskundimas jo veikimo nestabdytų. Jeigu smurtautojas pažeistų apsaugos orderio sąlygas, būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Orderis nustotų galioti, jei būtų skiriamos kardomosios priemonės įprasta baudžiamąja tvarka.

Tokia priemonė padėtų užtikrinti aukos apsaugą nuo smurto pasikartojimo arba bauginimo. Per laiką, kol galiotų apsaugos orderis, nukentėjęs asmuo galėtų priimti tolesnius sprendimus dėl gyvenimo atskirai, kreiptis ir sulaukti reikalingos pagalbos. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai smurtas sunkiai įrodomas – seksualinis, psichologinis, ekonominis ir panašiai.

„Svarbu greitai suteikti pagalbą smurto aukoms, užtikrinti jų saugumą ir maksimaliai dėti pastangas siekiant, kad tokie atvejai nepasikartotų. Lietuva žengia kitų išsivysčiusių šalių pavyzdžiu, siekiame užtikrinti, kad kol bus renkami įrodymai, nukentėjusiu asmeniu būtų pasirūpinta“, - teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Apsaugos nuo smurto orderiai taikomi Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir kitose šalyse.

Apibrėžiamas smurtas prieš moteris

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžiamas smurtas prieš moteris, tik smurtas artimoje aplinkoje. Tai reiškia, kad kai moteris nukenčia už namų ribų, negali naudotis smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui užtikrinama apsauga ir teisėmis.

Pavyzdžiui, patyrusi seksualinį priekabiavimą darbovietėje, skundą dėl to teikti turi ji pati (nėra valstybinio kaltinimo), negali pasinaudoti specializuotos pagalbos mechanizmu, šiuo atveju negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos užtikrinimo priemonės, pavyzdžiui, galimo smurtautojo įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio žmogaus.

Naujuoju įstatymo projektu apibrėžiama, kad smurtas prieš moteris yra bet kokios rūšies veiksmai, kuriuos patiria moteris, dėl kurių patiriama fizinė, seksualinė, psichologinė, ekonominė žala ar kančia, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą. Nesvarbu, kur tie veiksmai būtų vykdomi – šeimoje, darbe ar kitur.

Dažniausiai smurtas prieš moteris siejamas su istoriškai susiklosčiusiais nelygiais vyrų ir moterų galios santykiais. Iš kartos į kartą vis dar perduodami stereotipai apie tai, kad vyrai moterų atžvilgiu užima aukštesnę padėtį visuomenėje ir šeimoje ir gali naudoti smurtą savo interesams užtikrinti. Smurtą artimoje aplinkoje taip pat skatina menki įgūdžiai, kaip konfliktus spręsti be smurto, taip pat – vaikystėje išmokti smurtinio elgesio modeliai iš tėvų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotuose nusikaltimuose 80,2 proc. visų suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, o beveik 90 proc. įtariamųjų ar kaltinamųjų dėl smurto artimoje aplinkoje – vyrai.

Kaip tai vyktų: pagrindiniai žingsniai

Kaip policija reaguotų į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje arba smurtą prieš moterį:

Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moterį, policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Čia užfiksuoja duomenis ir, atsižvelgę į nusikalstamos veikos požymius, pradeda arba nepradeda ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusysis skundo neteikia (skundo nereikia teikti ir šiuo metu).

Pareigūnas, nustatęs galimus smurto artimoje aplinkoje ar smurtą prieš moteris požymius, skiria apsaugos nuo smurto orderį. Paskyrę jį, pareigūnai nedelsdami užtikrina galimo smurtautojo išsikėlimą, net jei būstas priklauso jam arba nurodo nesiartinti prie aukos. Smurtautojas gauna informaciją apie netoliese esančias įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas.

Nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne, pareigūnai:

Informuoja auką, kad su ja susisieks specializuoto pagalbos centro darbuotojai, kurie suteiks pagalbą.

Įteikia psichologinės pagalbos telefono numerius ir kitą rašytinę informaciją apie nemokamą, visą parą teikiamą pagalbą, patyrus smurtą.

Apie smurto atvejį praneša specializuotos pagalbos centrui.

Gavęs informaciją apie smurtą, specializuotos pagalbos centras susisiekia su nukentėjusiu asmeniu.

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jei į ją kreipėsi nukentėjusysis, turėtų konfidencialiai ir nedelsiant atlikti jo sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas paslaugas, išsamiai ir nuodugniai aprašyti sužalojimus medicininiuose dokumentuose, kad jais galėtų remtis teismo medicinos ekspertai.

Policijos pareigūnas kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas ir paskiriamos kardomosios priemonės, orderis nustoja galioti. Tada pareigūnas kontroliuoja, kaip vykdomos kardomosios priemonės, jeigu jos tokios: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ar nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Nukentėjusiam asmeniui pateikiama informacija apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir paleidimą, apie kardomosios priemonės iniciavimą, skyrimą ir pan.

Smurtą patyrusiam žmogui, esant poreikiui, teikiama medicinos pagalba. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir siekiant įvertinti patirtų sužalojimų mastą bei pobūdį, nukentėjusysis pagal šiuo metu galiojantį įstatymą papildomai apžiūrimas ir teismo medicinos ekspertų, o tai iš naujo traumuoja auką, primena apie patirtą smurtą.

Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad sveikatos priežiūros įstaigoje vykusios apžiūros duomenys galėtų būti naudojami ir teismo medicinos ekspertų – taip būtų išvengta pakartotinės nukentėjusiojo asmens apžiūros.

Mokytis atpažinti smurtą turėtų medikai, mokytojai

Jei būtų pritarta naujai įstatymo redakcijai, išsiplėstų specialistų, apmokytų atpažinti smurtą ir dirbti su smurtą patyrusiais žmonėmis, ratas. Iki šiol tokie mokymai buvo privalomi tiesiogiai smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje dirbantiems darbuotojams: teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.

Dabar siūloma, kad mokymai būtų organizuojami ir sveikatos priežiūros specialistams, švietimo bei visuomenės sveikatos biurų darbuotojams, kad jie žinotų, kaip geriausiai padėti smurtą patyrusiam žmogui, kur jį nukreipti tolesnei pagalbai.

Taip pat pastebima, kad pateisinantis požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris žmonių sąmonėje dažnai įsitvirtina vaikystėje, todėl atnaujintame įstatyme numatoma pareiga į mokymo programas įtraukti informaciją apie nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, lyčių lygybę, ugdyti socialinius-emocinius vaikų gebėjimus, skatinti pagarbą ir toleranciją abiejų lyčių atžvilgiu.

Specializuotai pagalbai – 1,5 mln. Eur per metus

Smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris problema ir jos sprendimas apima visų lygių institucijas – nuo ministerijų, Seimo, Prezidentūros iki savivaldybių, mokyklų ir darželių.

Tačiau šuo metu galiojančiame įstatyme institucijų bendradarbiavimo mechanizmas, kaip vykdyti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiesiems, nėra detalus, todėl kyla klausimų dėl institucijų atsakomybės ribų, pagalbos tęstinumo ir nuoseklumo.

Siūloma, kad pagal atnaujintą įstatymą smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris prevencijos ir apsaugos politikos formavimą koordinuotų Vyriausybės sudaryta komisija, o priemones pagal kompetenciją įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos.

Siekiant vieningos praktikos, siūloma, kad pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto teiktų skėtinė nevyriausybinė organizacija, veikianti visoje Lietuvoje. 2019 metais pagalbą specializuotos pagalbos centruose sutiko priimti 11 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, 84 proc. jų – moterys.

2020 metais specializuotos pagalbos centrų veiklai skirta 1,5 mln. eurų.

Kai įstatymo projektas bus suderintas su institucijomis, jį svarstys Vyriausybė, po to – Seimas. Pasiūlymai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo keitimui buvo preliminariai apsvarstyti ministro pirmininko sudarytoje darbo grupėje.

Rengiant pataisas atsižvelgta į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas, Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (kitaip vadinamos Stambulo konvencijos) nuostatas.