Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Klaipėdos regiono savivaldybių merais, vietos medikų atstovais, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vadovybe nuotoliniu būdu aptarė didžiausias vakarinių Lietuvos savivaldybių problemas ir kitus aktualius klausimus.

„Klaipėdos regionas yra puikus savivaldybių bendradarbiavimo pavyzdys, kai jėgos skiriamos bendrų sąlyčio taškų ir naujų galimybių paieškai, o ne aklai konkurencijai. Tokia partnerystė labai svarbi įgyvendinant regionų politiką ir plėtojant bendrus projektus, kurie būtų nepakeliami pavienėms savivaldybėms“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad septynios savivaldybės (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos, Skuodo rajono ir Šilutės rajono) yra įsteigusios asociaciją „Klaipėdos regionas“ ir drauge ieško susisiekimo plėtros ir turizmo skatinimo sprendimų, svarsto galimybes mažinti Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų erozijos problemas.

Per konferencinį skambutį savivaldybių merai teigė, kad, nors bendradarbiavimas regioniniu lygmeniu pasiteisina, šiuo metu valstybės mastu trūksta aiškesnės regioninės politikos vizijos ir savivaldybių įtraukimo į vykstančias diskusijas dėl numatomų pokyčių. Prezidentas pabrėžė, kad regioninės politikos klausimai turi būti sprendžiami centrinės valdžios institucijoms išklausant ir savivaldybių balsą.

Pokalbio dalyviai sutarė, kad svarbi tolesnės Klaipėdos regiono plėtros sąlyga yra Klaipėdos universiteto mokslo ir studijų potencialo augimas. Aptarta, kad ši aukštoji mokykla ir regiono profesinio rengimo institucijos turėtų ruošti stiprius inžinerinių sričių specialistus, kurie patenkintų investicijų plėtros regione kuriamą paklausą, taip pat valstybei reikalingus jūrinių specialybių atstovus. Šalies vadovas pabrėžė, kad prie to galėtų prisidėti viešoms konsultacijoms Prezidentūros pateiktos siūlomos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, numatančios tikslines stipendijas valstybei itin svarbiose srityse.

Pokalbio metu taip pat aptarta dėl koronaviruso pandemijos (COVID-19) susidariusi sudėtinga ekonominė padėtis ir jos poveikis savivaldybių finansiniams pajėgumams.

„Mažėjant gyventojų pajamų mokesčio surinkimui, savivaldybės patirs sunkumų, siekdamos vykdyti įsipareigojimus. Nepaprastai svarbu, kad Vyriausybė, turėdama didesnes skolinimosi galimybes, laiku ištiestų pagalbos ranką“, – sakė Prezidentas.

Prezidentas pabrėžė, kad artėjantis vasaros sezonas ir laukiamas poilsiautojų antplūdis pajūryje reiškia ne vien naujas galimybes savivaldybėms, bet ir papildomus iššūkius, kuriems būtina iš anksto ruoštis. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija turi parengti aiškius saugos standartus ir rekomendacijas, kuriais galėtų vadovautis didieji Lietuvos kurortai, taip pat ir įsikūrę prie Baltijos jūros, o regiono savivaldybės – pradėti praktinį pasirengimą.

Bendraudamas su Klaipėdos regiono gydymo įstaigų ir medikų organizacijų atstovais, šalies vadovas pirmiausia padėkojo tiems, kurie dėdami dideles pastangas stabdė pavojingos infekcijos plitimą. Prezidentas aiškinosi, ar regiono medicinos darbuotojai vis dar susiduria su apsaugos priemonių trūkumu ir ar jiems pakanka socialinių garantijų. Prezidentas neigiamai įvertino tai, kad daugelio gydymo įstaigų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su COVID-19 pacientais, iki šiol nepasiekė Vyriausybės žadėtos papildomos priemokos.

Per susitikimą su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vadovais ir ekspertais Prezidentas domėjosi Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens bei oro taršos klausimais, pakrančių erozijos problema, žuvų išteklių apsauga, kitais rizikos aplinkai veiksniais. Ekspertai pabrėžė, kad valstybės dėmesys jūros ekosistemai yra nepakankamas ir neproporcingas jos socialinei bei ekonominei svarbai.

Antradienį nuotoliniuose susitikimuose aktyviai dalyvavo ir Prezidento komanda. Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjai bendravo su regiono savivaldybių socialinių paslaugų skyrių vedėjais, Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ atstovais, regiono verslininkais. Nacionalinio saugumo grupės patarėjai aktualiausias problemas aptarė su Klaipėdos regiono policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovais. Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjai bendravo su regiono savivaldybių švietimo skyrių vadovais, profesinių ir aukštųjų mokyklų vadovais, regioninės kultūros tarybos nariais.