Trečiadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje iniciatyvios gargždiškės, gidės Monikos Vasylienės kvietimu lankėsi Lietuvos istorijos mokslų daktaras, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus laureatas Valdas Rakutis. Profesorius lankėsi Gargždų piliakalnyje ir parke, o vėliau susitiko su valdžios atstovais, kur dalinosi įžvalgomis apie šiuose objektuose padarytus darbus, svarstė, kaip būtų galima stabdyti ant piliakalnio šlaitų prasidėjusią eroziją.

Medžiams ant piliakalnio – ne vieta

V. Rakutis išsakė nuomonę, kad piliakalnio kompleksas iš tiesų yra neblogai aptvarkytas, atsiveria graži panorama.

„Klaidų gal ir yra, bet ir visur Lietuvoje panašios tos klaidos“, – susitikime dėstė svečias, buvęs Kauno tvirtovės parko direktorius.

Jo teigimu, piliakalniai, kaip ir fortai, yra statiniai, tad ant pastarųjų neturėtų augti medžiai. Visa augmenija buvo valoma ir nuo Kauno gynybinių įtvirtinimų – fortų.

Profesorius pateikė savo poziciją, kad ir dėl Gedimino kalno nuošliaužų nebuvo kaltas medžių pašalinimas: „Problema buvo ne ta, kad medžius pašalino, bet tai, kad tie medžiai pradėjo griūti ir versti tą šlaitą, per vėlai juos pašalino. Esminis dalykas, kokia danga suformuota ant viršaus.“

Pilietiškas ekskursijas vedanti gidė M. Vasylienė susitikime kalbėjo, kad jos tikslas ir yra žmonėms parodyti ir papasakoti, kad piliakalnis – tai ne miškas: „Jeigu Savivaldybės negirdi, gal mus išgirs.“

Pasiūlymai – tinkama augmenija, kuoliukai ir avys

Karo istorikas ne tik dalinosi savo patirtimi, bet ir pateikė konkrečių siūlymų, kaip būtų galima sustabdyti ant piliakalnio matomą eroziją. Jo manymu, padėtų tam tikros dangos formavimas, pasodinant augalus, kurie įleidžia gilias šaknis. Taip pat yra „senas Kuršių Nerijos patvirtintas metodas – kalami kuoliukai, kurie puikiausiai sulaiko.“

Jis pabrėžė ir tai, kad erozija yra natūralus procesas, kuris atsiranda, kai viena upės pusė plaunama, kitoje susidaro sąnašos. Anot svečio, piliakalniai anksčiau nebūdavo apžėlę karklynais ir kitais krūmais, nes žmonės ten ganydavo avis ir ožkas. Nustojus tai daryti, piliakalniai pradėjo želti, tapo miškais.

„Yra viena paprasta ir pigi technika prižiūrėti ir palaikyti piliakalnių būseną – tai ožkos ir avys. Visame pasaulyje naudojama. Tai lengvi gyvūnai, kurie nuėda sluoksnį, tada dar geriau auga šaknys“, – pasiūlymą pateikė istorikas, pridūręs, kad Kaune nepavyko įrodyti žmonėms, kad šis sprendimas yra geras.

Profesorius V. Rakutis (pirmas iš kairės) susitiko su Savivaldybės atstovais, Tarybos nariais. A. Rimkuvienės nuotr.

Eroziją matė ir anksčiau

Rajono vadovas susitikime sakė, kad piliakalnio šlaitų erozija vyko ir anksčiau, tačiau dar geriau pasimatė pašalinus medžius.

Jam antrino ir visą projektą kuravusi Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja Sonata Šmatauskienė: „Projektuotojai jau anksčiau buvo įžvelgę tą eroziją, upelio nuošliaužas ir, kaip teigė, tai yra senovės gyvenvietės teritorija ir kultūrinio skluoksnio tie eroduojantys šlaitai nepasiekia, todėl tikslingumo atlikti papildomus sutvirtinimo darbus nematė.“

Specialistės teigimu, papildomi archeologiniai tyrimai ir darbai galėtų būti atliekami, jeigu būtų pasiekti minėti kultūriniai skluoksniai. Savivaldybėje bus planuojamas išvažiuojamasis posėdis su specialistais, kuriame bus apžiūrimas piliakalnis ir vertinama jo būklė.

Eroduojantis piliakalnio šlaitas. A. Rimkuvienės nuotr.

Apie Valdą Rakutį (1969 06 17)

Lietuvių karo istorikas, visuomenės ir skautų veikėjas, mokslų daktaras.

1996–2017 Lietuvos karo akademijos (nuo 1998 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) dėstytojas, vyresnysis instruktorius; docentas (2007), 2012–17 šios akademijos Karo istorijos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1996–2003 dėstė ir Vytauto Didžiojo universitete. Šio universiteto ir Lietuvos karo akademijos Karo istorijos centro įkūrėjas (2002), direktorius (2002–09). 2009–14 Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms, Senato pirmininkas.

Nuo 2013 viešosios įstaigos Kauno tvirtovės projektai (vėliau Kauno tvirtovės regioninis parkas, Kauno tvirtovės parkas) direktorius. 2015 Torūnės (Lenkija) Mikalojaus Koperniko universiteto kviestinis profesorius, nuo 2017 Klaipėdos universiteto profesorius.

2018 m. įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

(Visuotinė Lietuvių enciklopedija)