Gegužės 27 d. Seimo Antikorupcijos komisija aiškinosi greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių veiklą ir galimybes taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas naudojantis Bendrojo pagalbos centro (BPC) teikiama nemokama duomenų perdavimo paslauga.

Statistiniai duomenys rodo, kad Panevėžio GMP stotis, besinaudojanti BPC teikiama paslauga, kasmet išleidžia kelis kartus mažiau lėšų nei kitos GMP stotys, sudariusios sutartis su privačiais šios paslaugos tiekėjais.

Posėdyje diskutuota, kad BPC ir pagalbos tarnybų, tarp jų – GMP, 2021 m. sausio 1 d. planuotas bendras BPC informacinės sistemos naudojimas nebus įgyvendintas, nes dėl suinteresuotų asmenų veiksmų galimai yra vilkinamas BPC informacinių sistemų viešojo pirkimo konkursas.

Komisija konstatavo, kad yra būtina esminė GMP sistemos reforma, priežiūrą ir kontrolę iš savivaldybių perduodant Sveikatos apsaugos ministerijai.

Komisija prašys Vyriausybės skubiai imtis priemonių, kad būtų įgyvendintas Bendrojo pagalbos centro įstatymo 11 str., kuriame numatyta, jog iki 2021 m. sausio 1 d. turi būti bendrai naudojama centro informacinė sistema, bei imtis priemonių pašalinti kliūtis būtinai naujai BPC informacinei sistemai įsigyti.

Komisija taip pat siūlys Valstybės kontrolei į 2021 m. planuojamų atlikti auditų planą įtraukti GMP stočių veiklos ir finansinį auditą, o Viešųjų pirkimų tarnybai – įvertinti GMP stočių ir dispečerinių vykdytus viešuosius pirkimus, susijusius su ryšio ir programinės įrangos įsigijimu nuo 2015 m.

Be to, yra gauta duomenų apie galimus interesų konfliktus dėl GMP stočių administracijose ir tiesiogiai su jomis susijusiose privačiose bendrovėse dirbančių asmenų, todėl Antikorupcijos komisija kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama įvertinti šių asmenų privačių interesų deklaravimą.