Birželio 28 d. Drevernos kultūros namuose vyko jaukus prisiminimų vakaras, skirtas Tarptautinei žvejų dienai paminėti. Renginio tikslas – prisiminti senuosius, kadaise žvejojusius ir tebežvejojančius Drevernos žvejus, prisiminti lietuvininkų amatus ir gyvenimo būdą, pamario žmogaus sugebėjimą puošti ir gražinti buitį savo rankų darbeliais.

Besirenkančius į šventės vietą pasitiko Stasio Šeštausko fotografijų darbų paroda „Kuršių marios – prisiminimų laivai“. Autoriaus darbuose užfiksuoti senieji Drevernos žvejai, marios, tuo metu plaukioję laivai.

Drevernos bibliotekos vedėja Vilma Klipštienė parengė nuotraukų, statistikos ir istorinės medžiagos albumus.

Į šiltą ir bendruomenišką prisiminimų popietę rinkosi Drevernos senbuviai ir svečiai. Buvęs žvejys Adolfas Šikšnius atvyko su žmona Vincenta, jauniausiojo sūnaus Mariaus šeima, anūkais. Savo apsilankymu labai džiaugėsi atsitiktinai atvykusi buvusio dreverniškio žvejo Stasio Šunoko dukra su vyru. Liejosi žvejienių, sandėlininkės Irutės Šikšnienės, žvejų prisiminimai apie sugautus laimikius, apie šaltas žiemas, sunkų žvejo amatą.

Drevernos folklorinis ansamblis priminė šišioniškių vartotus senuosius vėjų, žuvų pavadinimus, ringavo žvejų dainas, o liaudiška kapela „Martvežiai“, vadovaujama Jono Kavaliausko, ne tik atliko ilgas liaudiškas balades apie nuskendusią seselę, bernelį, bet ir rodė, kokius instrumentus galima pasidaryti iš nendrės, kitų pamario žolynų.

Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejaus etnologė Aušra Kavaliauskienė pristatė kelis eksponatus, supažindino su pamariškių siuvinėtais delmonais, audimo skieteliais, mokė, kaip prakilniai panaudoti lietuvininkių kuskeles kviečiant į vestuves ar suvyniojant mišknygę.

Jono Gižo etnografinės sodybos muziejininkė Laura Martinkienė plačiai ir išsamiai pristatė garsiausio deverniškio – laivų statytojo J. Gižo giminės likimą po 1944 metų.

Vikinginio laikotarpio 9-12 amžiaus patiekalų rekonstruktorė Edita Nurmi mokė pritaikyti pamario žolynus kulinarijai, pristatė į molį įvyniotos ir žemėje keptos žuvies, mėsos receptą, degustavome dilgėlių duonelę, kanapių sviestą, pamarietišką kastinį.

Bendruomenės pirmininkė Renata Jaurienė pasakojo apie gintaro kelią, ėjųsį per Dreverną, surengė apeigą su gintaro dulkėmis.

Renginys reikalingas ir reikšmingas ir mums, tebemenantiems ir puoselėjantiems senąjį pirmtėvių palikimą, ir jauniesiems verslininkams, kurie Drevernoje kuria savo verslus ir puikiai išnaudoja čia esančius gamtos išteklius, bet dažnai pamiršta arba net nežino senų pamario žvejų gyvenimo apeigų ir tradicijų, nebesaugo vis dar esančios gyvosios atminties.

Renginys finansuojamas iš Klaipėdos rajono Etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros programos.

Nuoširdžiai dėkojame jiems ir Drevernos lopšelio-darželio administracijai.

Organizatorių nuotraukose – šventės akimirkos: