Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas pastarąsias kelias savaites intensyviai vykdo susitikimus su biudžetinių įstaigų vadovais. Pagrindinis jų tikslas, anot rajono vadovo, taupymo planai. Vadovams iškelta užduotis – parengti strategiją, kaip antrąjį pusmetį įstaigos žada taupyti valdymui skirtas lėšas.

„Pamatėme, kad stipriai auga lėšų poreikis dėl didėjančių koeficientų. Didėja ir valdymo išlaidos: elektra, šildymas, ūkio darbuotojų atlyginimai. Prašome parengti planą, kaip galėtų antrą pusmetį įstaigos išgyventi pagal 2019 metų biudžeto faktines lėšas“, – susitikime žiniasklaidai atviravo B. Markauskas, pridurdamas, kad įstaigoms karantinas iš tiesų padėjo taupyti bendrąsias išlaidas, tokias, kaip šildymo ar transporto kaštai.

„Dėl karantino jau yra 16–20 proc. sutaupymas – labai panašu, kad antrą pusmetį mūsų užduotį turėtų įvykdyti“, – situaciją komentavo meras.

Jis džiaugėsi, kad pokalbiai yra konstruktyvūs, be to, išvažiuojamųjų susitikimų metu pamatoma, kaip gyvena šios įstaigos.

Biudžeto surinkimas grįžo į vėžes

Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, paklaustas apie biudžeto surinkimą, teigė, kad jį vykdyti sekasi visai neblogai.

„Po balandžio mėnesio pesimistinio GPM surinkimo, buvo tikrai nerimo, nesurinkimas buvo apie 30 proc. Prasidėjus atlaisvinimams jau gegužę, pradėjo grįžti į vėžes. Gegužę buvo 10 proc. nesurinkimas, o birželį – tik keli procentai. Grįžome į prognozinį planą. Jau arti 2 mln. eurų esame negavę, bet tai nėra pasaulio pabaiga“, – kalbėjo Administracijos vadovas, primindamas, kad Taryba jau yra pritarusi, esant poreikiui, kreiptis į Vyriausybę dėl paskolos, kuri gali siekti iki 5 mln. eurų.

Anot A. Bogdanovo, situacija stebima ir tikslas yra įvykdyti biudžetą, todėl skolinimasis tikėtinas.

Reorganizacijos rezultatus vertins vėliau

Pasiteiravus, ar jau yra vertintas Savivaldybėje įvykdytos reorganizacijos finansinis atsipirkimas, A. Bogdanovas buvo atviras, kad kol kas lėšų sutaupyta nebuvo. Jų esą daugiau reikėjo ir išeitinėms kompensacijoms, ir atostogoms.

Jis teigė, kad nebuvo kelta tikslo, skaičiuoti rezultatus po kelių mėnesių.

„Pertvarkų efektai nesimato po pirmo ar antro mėnesio, jie yra skaičiuojami po pusės metų, po metų, priklausomai nuo jų sudėtingumo ir iškeltų tikslų“, – kalbėjo Administracijos direktorius.

Jis akcentavo, kad šiuo metu itin kreipiamas dėmesys į darbuotojų motyvacinę sistemą: „Tie, kurie dirba projektų komandose, yra motyvuojami. Visų pirma, priemokos, vienkartinės išmokos. Skirtingai nuo to, kad buvo įprasta motyvuoti visus vienodai arba pagal kažkokius kitus kriterijus, šiuo atveju einame kita linkme, norime paskatinti į projektus ateiti kuo daugiau žmonių. Pertvarka orientuota į projektinį valdymą.“

Savivaldybėje – trijų ministrų vizitai

Per pastarąjį mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi net trys ministrai: sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič bei aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Į nė vieną iš vizitų žiniasklaidos atstovai kviesti nebuvo. Meras Bronius Markauskas sakė, kad susitikimai buvo trumpi, „darbiniai“. Su aplinkos ministru daugiausiai buvo kalbėta apie atliekų tvarkymo problemą.

„Turime tokį skaudulį, pakankamai gerai mūsų rajonas rūšiuoja, tą pripažįsta ir tikrintojai, turėtume galimybę į „Fortum“ vežti deginti, tačiau KRATC verčia vežti per juos, mokėti mokestį. Ir tai tęsiasi pakankamai ilgai“, – kalbėjo meras, akcentuodamas, kad gavo ministro pažadą tą problemą spręsti.

Toks susitarimas, anot jo, leistų gyventojams atpiginti šiukšlių išvežimo kainą.

Susisiekimo ministrui, anot B. Markausko, buvo išsakytas nepasitenkinimas dėl mažesnių skirtų papildomų lėšų kelių tvarkymui.

Anot jo, buvo būtina sąlyga turėti parengtus projektus, tad Kelių direkcijos buvo prašoma lėšų trims keliams: Skaidriajai gatvei Gargžduose, Graumenės gatvei Plikiuose ir H. Šojaus gatvei Lėbartuose. Finansavimas buvo skirtas tik pastarajai.

Visgi, meras sakė, kad planuojama skelbti rangos konkursus ir kitoms minėtoms gatvėms ir dar tikimasi gauti papildomų lėšų.

„Neįtikėtini terminai, nes lapkričio mėnesį reikia pateikti ataskaitą. Mes, aišku, suabejojome, ar kitos savivaldybės neina į avantiūrą. Ministras sakė, kad greičiausiai lėšos nebus įsisavintos“, – susitikimų turinį žiniasklaidai pristatė rajono vadovas.

Vicemerė Audronė Balnionienė atskleidė, kad su susisiekimo ministru J. Narkevič dar buvo aptarta ir kelių būklės vertinimo metodika. Ji, anot vicemerės, yra ydinga, nes yra vertinamos labai ilgos kelių atkarpos.

„Pavyzdžiui, Klaipėdos gatvė iki Kalniškės piliakalnio yra 256 pozicijoje, bet jeigu vertintume atkarpą nuo ligoninės į apačią – tai tikriausiai būtų uždarytina atkarpa. Pavyzdžiui, Gargždai–Kretinga, arba Laugaliai–Dovilai, iš 1 600 kelių yra tik apie 1 100 pozicijoje. Tai traktuotini kaip labai geros būklės keliai. Artimiausi mūsų įvertinti remontuotini keliai – 82–80 Kretingos pl. link Jokūbavo, kur, mūsų požiūriu, pravažiavus, jie atrodo geresnės būklės“, – pasakojo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja.

Susitikime su žiniasklaidos atstovais buvo aptartas ir gyventojų nepasitenkinimas dėl Klaipėdos gatve nuolat judančių sunkiasvorių transporto priemonių, aptarta problematika, kai per rajono centrą ar kitas gyvenvietes einantys keliai neremontuojami, nes priklauso Regionų keliams, o ne Savivaldybei. Buvo susitarta aiškiai pateikti informaciją apie atostogų ar ligos metu pavaduojančius specialistus.

Taip pat Savivaldybės atstovai informavo, kad dėl lietaus kolektoriaus statybos Gargžduose net mėnesį laiko planuojama uždaryti Tiltų gatvę, o gyventojai bus nukreipiami aplinkkeliu.