Džiovinimas tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų, kurį renkasi norintys ilgiau išsaugoti vasaros derlių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja palaipsniui iki ribos, kuriai esant susidaro nepalankios sąlygos mikroorganizmams augti, vystytis ar daugintis, todėl džiovinti produktai gali būti ilgiau išsaugomi, galima sukaupti jų atsargų ir tinkamai laikant išsaugoti iki kito sezono.

Džiovinti ruošiamų uogų, vaisių ar grybų specialistai rekomenduoja neplauti – pakanka kruopščiai nuvalyti, apipjaustyti, jeigu reikia nulupti, o jei, pavyzdžiui, grybai per dideli – perpjauti perpus arba supjaustyti griežinėliais. Svarbiausia taisyklė – džiovinti tik sveikus ir kokybiškus, nepernokusius, nepasenusius, neperaugusius produktus.

Kartais uogos ar vaisiai gali būti nešvarūs, žemėti arba perkami iš nepažįstamo prekeivio, tad tokiu atveju prieš džiovinimą jie turi būti kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu bei gerai nusausinami ar padžiovinami, kad išgaruotų perteklinė drėgmė.

Uogas, vaisius, grybus, prieskonius ar daržoves namų sąlygomis džiovinti galima specialiuose buitiniuose džiovintuvuose ar orkaitėje, pritaikius tinkamą (ne aukštesnę kaip 45–55 laipsnių temperatūrą). Kai kurias daržoves (paprikas, česnakus ir kt.) galima išdžiovinti sudėjus į padėklus ant šildomų radiatorių. Vasarą džiovinti galima ir pavėsyje ar palėpėje ant švaraus popieriaus (jokiu būdu nenaudoti senų laikraščių, žurnalų) ar ant medinio lygaus padėklo subėrus plonu sluoksniu džiovinamą žaliavą. Džiovinamą žaliavą reikia dažnai vartyti, taip pat laikyti apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių bei nuo kenkėjų: vabzdžių, musių ir t. t.

Prieskoninių augalų, kurie turi eterinių aliejų, nereikėtų džiovinti aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, nes aukštesnėje temperatūroje suirtų ar degraduotų jų veikliosios maistinės medžiagos (eteriniai aliejai išgaruotų, fermentai suirtų ir netektų savo aktyvumo, vitaminų liktų tik pėdsakai). Tuo tarpu kietoms, stambioms uogoms, morkoms ar obuolių skiltelėms išdžiovinti reikalinga aukštesnė – 70 laipsnių džiovinimo temperatūra.

Grybus iki 40 laipsnių įkaitintoje orkaitėje reikėtų džiovinti tam tikrą laiką, tada juos apvertus ir pamaišius dar tiek pat laiko palikti orkaitėje. Vėliau galima padidinti temperatūrą iki 50–60 laipsnių ir džiovinti dar tam tikrą laiką, priklausomai nuo dujinio įrenginio ypatumų (su įjungtu ventiliatoriumi ar be jo). Svarbu visą džiovinimui skirtą laiką laikyti praviras orkaitės dureles. Kokybiškai išdžiovinti grybai turi būti švelnios, aksominės faktūros, šiek tiek lenktis paspaudus, bet netrupėti.

Pramoniniu būdu džiovinami vaisiai, kad būtų toliau apsaugoti nuo pajuodavimo, apdorojami antioksidantais – sieros anhidridu, sulfitais, todėl prieš vartojimą tokius džiovintus vaisius ar uogas būtina nuplauti.

Džiovintiems produktams nereikia ypatingų laikymo sąlygų, svarbu, kad laikymui skirtoje patalpoje būtų sausa ir vėsu, produktai būtų tinkamai supakuoti, kad jų nepasiektų augalinės kandys bei tiesioginiai saulės spinduliai. Geriausias būdas ilgai išlaikyti džiovintus gardumynus – juos supakuoti į sandarias popierines dėžutes, popierinius ar medvilninius užrišamus ar užspaudžiamus maišelius, uždaras dėžutes ar tamsaus stiklo stiklainius. Visiškai netinkama vieta džiovintų grybų ar obuolių, kriaušių ar erškėtuogių „girliandas“ laikyti pakabintas virtuvėje, nes ten bus didelė galimybė greitai įsiveisti kenkėjams, „pagauti drėgmę“ ar kitaip sugadinti gerą ir mitybiniu požiūriu vertingą maisto produktą.