Gargždai pačiu darbingiausiu seniūnijoms metu, vasarą, savo miesto vadovo neturi. Nuo gegužės pabaigos po garsiai žiniasklaidoje nuskambėjusios istorijos, kai seniūnijos darbuotojai atliekomis atsikratė tiesiog miesto pašonėje, Klaipėdos rajono savivaldybė pradėjo tarnybinį patikrinimą, o seniūnas Saulius Bakšinskis atsakymų į kilusius klausimus taip ir nespėjo pateikti – jam suteiktas nedarbingumo pažymėjimas. Seniūnas portalui mano-gargzdai.lt sakė, kad jam buvo atlikta kojos sąnario operacija, kurios prireikė po patirtos traumos. Tačiau nemalonumai tęsiasi – S. Bakšinskio atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Ernesta Badalova portalui mano-gargzdai.lt patvirtino, kad ir šiuo metu Gargždų seniūnas turi nedarbingumo pažymėjimą.

Susisiekus su S. Bakšinskiu, jis informavo, kad kitą savaitę turi vizitą pas gydytoją ir šis spręs, ar reikalinga dar pratęsti nedarbingumą. Esą užsitęsė reabilitacijos procesas po operacijos.

Vienas tarnybinis patikrinimas dėl galimai netinkamo seniūnijos darbo organizavimo ir galimo nepagarbaus elgesio su seniūnijos darbuotojais Gargždų seniūnui S. Bakšinskiui buvo pradėtas šių metų gegužės pabaigoje. Tuomet gyventoja vaizdo įraše užfiksavo, kaip seniūnijos darbuotojai laukuose išmeta atliekas.

„Už šiukšlinimą darbuotojams taikyta administracinė atsakomybė, o seniūno atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Šiuo metu tarnybinio tyrimo procedūros nevyksta, nes seniūnas yra laikinai nedarbingas. Antras tarnybinis tyrimas dėl tarnybinių pareigų atlikimo esant laikiname nedarbingume priimtas šių metų birželio 19 dieną. Bet kol kas procesiniai veiksmai nevyksta, nes laukiama, kol S. Bakšinskis grįš į darbą. Apie tarnybinių pareigų atlikimą laikino nedarbingumo metu informuota „Sodra“, – informaciją dėl Gargždų miesto seniūno pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Pasiteiravus seniūno, kaip jis galėtų pakomentuoti situaciją apie galimą darbą nedarbingumo metu, S. Bakšinskis sakė: „Niekaip nepakomentuosiu, nes aš dabar nieko nemačiau, nesu informuotas, tik šnekų lygyje žinau. Kai grįšiu į darbą, būsiu supažindintas, tada reikės parašyti atsakymą. Nedarbingume vėl būsiu ką nors pasakęs apie darbą, palikite ramybėje dar mane kol kas.“

Seniūnas, paklaustas, ar jaučia valdžios spaudimą, teigė negalintis pasakyti, bet „turbūt patys tarnybiniai patikrinimai tą byloja.“

„Vienas buvo – nepasitvirtino, o dabar antras – tegul atlieka, kai bus atlikti, bus ir matyti, kiek ten yra tos tiesos“, – komentavo valstybės tarnautojas.

Į žurnalistės klausimą, kad gal esant tokiems nemalonumams ir į darbą grįžti nesinori, Gargždų miesto vadovas nedaugžodžiavo: „Niekur nesidėsiu, reikės grįžti, ne atostogose, ne kurortuose esu, turiu sveikatos problemų.“

Primename, kad S. Bakšinskiui – tai jau trečias tarnybinis patikrinimas šiemet. Dar vienas jų dėl galimo tarnybinio automobilio naudojimo ne darbo metu buvo atliktas vasario mėnesį. Tuomet pažeidimų nenustatyta.

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis informavo, kad dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, negali atskleisti jokių detalių apie galimą tyrimą dėl seniūno tarnybinių pareigų atlikimo nedarbingumo metu.

Jis taip pat nurodė, kad gyventojai, kuriems išduotas nedarbingumo pažymėjimas, turi laikytis elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.

„Nedarbingumo laikotarpiu žmogus neturėtų keliauti, dirbti, lankyti studijų, dalyvauti renginiuose. Jeigu nustatoma, kad asmuo šias taisykles pažeidė, gali būti nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas, o jeigu išmoka jau išmokėta – prašoma ją grąžinti“, – informavo „Sodros“ atstovas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas

33 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.

2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iš pareigų.

4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

5. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:

1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas;

3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

4) piktnaudžiavimas tarnyba;

5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas;

6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;

9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;

10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.