Nors per pirmadienio parą užfiksuotų naujų koronaviruso atvejų skaičius kiek sumažėjo, tačiau pastarųjų dienų rodikliai primena karantino laikotarpį, sako epidemiologai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienio rytą Delfi įvardijo, kaip teoriškai atrodytų juodžiausias galimas ekstremalios situacijos scenarijus, kokie apribojimai tada būtų taikomi.

Juodžiausias scenarijus

Naujų patvirtintų koronaviruso atvejų skaičiai vis auga, įvežtinių atvejų iš kitų šalių per dieną užfiksuojama vos po keletą, tad tampa aišku, kad infekcija plinta šalies viduje.

Ministras A. Veryga Delfi papasakojo, kaip atrodytų pats juodžiausias scenarijus ekstremalios situacijos metu.

„Tikrai yra sudėtinga pasakyti, tikimės, kad ligos plitimo absoliučiai visoje šalyje pavyks išvengti ir bus įmanoma tvarkytis ir taikyti lokalias priemones, kalbant apie tam tikrus režimus savivaldybėse. Bet kiek matėme Kauno skaičius, tai jie yra gerėjantys. Tvarkantis galima tas situacijas tvarkyti ir lokaliai. Dabar Vilniuje skaičiai auga, strategija dabar yra žiūrėti lokaliai, nepereiti į visą šalį su apribojimais, jei bus tokia galimybė. Pagrindiniai dalykai: susibūrimai, atstumų laikymasis, renginių tam tikrų atšaukimas. Nes virusas ten ir plinta. Nereikia sugalvoti kažkokių ypatingų priemonių, jos yra aiškios ir žinomos“, – apie ribojimus kalbėjo jis.

A. Veryga užsiminė, kad laikinai naudoti apribojimai būtų nutraukti, kai situacija pagerėtų.

„Kol kas mes kalbame teoriniu lygmeniu, nėra prasidėję mokslo metai, jei kažkur išplis infekcija, tai gali būti taikomos priemonės dėl ugdymo įstaigų, kai kurių veikla perkeliama į nuotolinį darbą. Labiausiai tikėtina, kad tai bus lokalios priemonės, kol situacija išsisprendžia. Ir tada jau bus galima grįžti į normalų režimą. Tą patį galima sakyti ir apie gydymo įstaigas“, – kalbėjo jis.

Paklausus, ar dabartiniai skaičiai dar teikia vilties, kad ribojimai bus taikomi tik lokaliai, ministras teigė, kad panikuoti dar nereikia.

„Kol kas situacija yra valdoma, panikuoti dar nereikėtų. Dauguma atvejų yra židiniai, jie kelia labai didelį nerimą. Atvejai nustatomi ir festivaliuose su keliais šimtais žmonių, kol kas ten tik keli atvejai, bet galimybė išplisti ten nėra maža. (…) Kaip bus, pamatysime. Žmonės yra išsivažinėję po visą Lietuvą. Epidemiologai didžiąją dalį kontaktų sugeba atsekti“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pripažino, kad jeigu naujų susirgimų skaičiai bus tokie dideli, kad epidemiologai nebespės atsekti jų kontaktų, bus prisimenamas karantino metu išbandytas apribojimas – draudimas būriuotis.

„Aišku, galime pasiekti tą lygį, kai atvejų skaičius bus toks didelis, kad NVSC fiziškai tiek žmonių nebeturės, kad būtų įmanoma visus žmonių kontaktus rasti, paskambinti. Tada teks imtis tokių priemonių, kurios yra ribojančios tuos pačius susibūrimus. Ir tada pereitume į tokias strategijas, kai bus testuojami tik karščiuojantys. Žodžiu, tai yra tie juodieji scenarijai, juos buvo pasiekusios tokios šalys kaip Italija, Jungtinė Karalystė. Bet tikėkimės, kad mes tokio scenarijaus nesulauksime“, – kalbėjo A. Veryga.

NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė kreipėsi į žmones su prašymu apriboti socialinį gyvenimą. Sveikatos apsaugos ministras perdavė žinutę ir nuo savęs.

„Kaip mes kalbėjome prieš vasarą, tai žmonės turėjo laiko pailsėti, buvo švenčiamos ir vestuvės, kitos šventės. Dabar grįžta ruduo, tuoj pasikeis oras, prasidės peršalimo ligos, tikrai kolegė R. Lingienė yra labai teisi sakydama, kad dabar jau reikėtų šiek tiek nurimti ir pradėti galvoti, kaip saugotis patiems, kaip saugoti kitus“, – Delfi sakė A. Veryga.

Ministras priminė, kad su griežtais nurodymais nereikės gyventi amžinai.

„Gal kartais žmones tokia neviltis apima, nes įsivaizduojama, kad taip bus visą laiką. Bet nėra dar buvę tokios infekcijos, kuri būtų amžinai nevaldoma. Ir ši bus suvaldyta, mums tiesiog reikia laiko, kol bus sukurtos vakcinos, atkeliaus. Visuomenė galės grįžti prie normalaus gyvenimo. O dabar reikia mobilizuotis ir tas šventes, kurios nėra būtinos, jas atidėti“, – teigė ministras.

Apribojimai pasilinksminimo vietoms

Trečiadienį Vyriausybė vėl apsispręs dėl dar vieno ekstremalios situacijos pakeitimo. A. Verygos teigimu, gali būti, kad šiandien bus priimtas sprendimas dėl pasilinksminimo vietų.

„Kol kas dar anksti apie juos kalbėti, tik šiandien vyks COVID–19 valdymo komiteto posėdis, jame ir kalbėsime. Ten bus vertinami ir savaitgalį atlikti tyrimai dėl pasilinksminimo vietų. Tai pagrindinis dalykas ir yra dėl jų darbo laiko. Gali būti ir šiandien priimtas toks sprendimas. Bet kaip bus, dar nedrįsčiau prognozuoti“, – Delfi sakė ministras.

Paklaustas, kokiu atveju maitinimo įstaigomis būtų uždaromos, ministras pabrėžė, kad visoms viešoms įstaigoms taikomas toks pat kriterijus.

„Jeigu įstaigoje išplistų užkratas, tai ji ir pati užsidarytų, neliktų kam joje dirbti. O visais kitais atvejais galioja tas pats principas – jei galima išlaikyti atstumus, jeigu galima naudoti saugos priemones, įstaiga gali dirbti. Turbūt čia nėra labai didelio skirtumo, ar tai maitinimo įstaiga ar kokia kita“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis dar kartą išskyrė naktinio pasilinksminimo vietas, kuriose, kaip pats sako, „specifika visai kita yra“.

„Ten daugiau apsvaigusių žmonių, yra naktis. Ir patiems organizatoriams ar savininkams yra sudėtinga užtikrinti tų priemonių laikymąsi“, – sakė jis.

Ministras užsiminė, kad jei situacija pasilinksminimo ir viešojo maitinimo įstaigose tik blogės ir nurodymų bus kategoriškai nesilaikoma, gali būti prisimintas epidemiologų seniai išbandyta priemonė – laikinas įstaigos uždarymas.

„Yra galvojama, aišku, šis patikrinimas buvo geranoriškas gal – įspėti, pasakyti, kas ne taip. Bet tikrai, matyt, jei situacija negerės, bus ir tokių sprendimų – tam tikram laikui stabdyti veiklą, nes ji yra pavojinga. Yra buvę tokių situacijų, kai išplinta užkratas per maistą, tada įmonių veiklos irgi būdavo stabdomos. Tai epidemiologai tą mechanizmą žino ir turi, gali jį panaudoti. Nereikia net jokių karantinų skelbti. Jei jau bus tikrai masiškai nesilaikoma nuostatų ir kils grėsmė, tai įmonės veikla gali būti sustabdyta“, – kalbėjo ministras A. Veryga.

Žada daryti viską

Daug nerimo kelia artėjanti Rugsėjo 1-oji, naujųjų mokslo metų pradžia. A. Veryga teigė, kad bus daroma viskas, kad vyktų įprastas mokymosi procesas.

„Jeigu iš karto nuo rugsėjo 1-osios būtų pasirenkamas nuotolinis ugdymas, tai sukeltų kitus efektus: jauni žmonės turėtų likti namuose, negalėtų dirbti. Tikrai stengsis ir mokyklos, ministerija ir mes, padėti viskuo, kad tas ugdymo procesas vyktų kaip galima įprasčiau – vaikams į įstaigas ateinant fiziniu, ne nuotoliniu būdu“, – sakė jis.

„Mes stengiamės padaryti viską, kad nereikėtų iš karto po rugsėjo 1–osios dienos pasirinkti nuotolinį ugdymą“, – apie naujųjų mokslo metų šventei skirtas rekomendacijas kalbėjo ministras.

Kada sprogs Baltijos burbulas?

Lietuvos skaičiams keičiantis, Latvijos ir Estijos rodikliai atrodo kur kas geresni ir stabilūs. „Baltijos burbulu“ pavadintas susitarimas kol kas neturi rodiklio, kurį peržengus šis burbulas sprogtų.

„Nebuvo apie tokį rodiklį kol kas kalbėta. Mes esame tik dėl kitų šalių sutarę, kaip yra elgiamasi su iš kitų šalių parvykusiais piliečiais. Bet pačios Baltijos šalys, kad jos galėtų tą burbulą sprogdinti, tokių net ir pokalbių nebuvę. Gali teoriškai jų iškilti, jei Estija ar Latvija pradėtų kelti klausimą dėl situacijos Lietuvoje, bet nėra kol kas keliama. Tikėkimės, kad ir nebus. Bet jei bus, tai tada ir kalbėsimės“, – tikino ministras.

A. Veryga, vertindamas testavimo strategijas Latvijoje ir Lietuvoje, pabrėžė, kad mūsų šalyje testų atliekama daugiau.

„Lietuvoje tikrai yra testuojama intensyviau ir daugiau. Mūsų strategija yra grįsta tuo, kur išauga nors truputį rizika, testuojama dar stipriau. (…) Latvijoje ta situacija yra panaši, nors jie mažiau testuoja, tik tiek, kad jie anksčiau sudarė galimybę testuotis privačiai, Lietuvoje taip pat ši galimybė yra“, – priminė ministras.

Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad jei gerus rezultatus demonstruojančios Latvija ir Estija ištirtų visus savo gyventojus, pamatytų kitokį vaizdą.

„Ne taip seniai buvo tų testų per mažai, o dabar jau per daug. Tai žinote, žmonės visą laiką turės nuomonę, kol galime tą skaičių tokį turėti, tai daryti ir verta. Aišku, didesnis testavimas ir didesnės apimtys daugiau leidžia atvejų nustatyti. Manau, kad ta pati Latvija ir Estija, jei ištirtų visus gyventojus, kaip Liuksemburgas, daugiau rastų, rodiklis augtų. Bet tai yra tų šalių pasirinkimas“, – aiškino ministras.

„Žmonės nelabai mėgsta skaityti informaciją“

Augant naujų užfiksuotų susirgimų skaičiui, redakcijas užplūdo skundai dėl to, kad nebegali prisiskambinti karštąja koronaviruso linija, pasiekiama trumpuoju numeriu 1808. Pati linija informuoja, kad šiuo metu gali atsiliepti tik į kas trečią skambutį. Anot ministro, vėl į pagalbą bus kviečiami savanoriai.

O situaciją dar labiau pavyktų pagerinti, jei į šią liniją skambintų mažiau žmonių, kurie atsakymą paprastai gali rasti internete.

„Daugiausia problemų kyla dėl to, kad skambina ne tik žmonės dėl registracijos išsitirti mobiliuosiuose punktuose. Bet skambina ten pasiklausti ir pačių įvairiausių dalykų į kuriuos nebūtinai tie konsultantai gali atsakyti. (…) Žmonės nelabai, matyt, mėgsta skaityti informaciją patys, paprasčiausias būdas yra paskambinti. Norisi paraginti žmones nepatingėti ir paskaityti NVSC, SAM svetaines ir visą informaciją ten“, – problemos priežastis aiškino ministras.

Gal paprasčiau grįžti prie nuolatinio kaukės dėvėjimo?

Apsauginių veido kaukių dėvėjimo taisyklės kelia daug galvos skausmo gyventojams. A. Veryga teigė, kad praktine prasme tikrai būtų paprasčiau grįžti prie karantino nurodymų – dėvėti ją visur, išskyrus namuose. Tačiau, anot pašnekovo, gyventojai dėl to nebūtų patenkinti.

„Praktine prasme, taip, tai būtų paprasčiau ir lengviau. Bet matant visuomenės nuotaikas, vargu, ar tai labai pasiteisintų. Nes net ir tie nurodymai, kurie yra dabar, susilaukia daug didesnio nepasitenkinimo, nei jis buvo per karantiną“, – kalbėjo ministras.

„Tai ten, kur jų galima išvengti – gatvėje vaikštant, gal nelabai yra logikos tą kaukę būti užsidėjus, ar kokiame parke. Kol kas jos yra privalomos ten, kur žmonės bendrauja, susitinka, kur užkratas gali plisti. Tikėkimės, kad nereikės visur „kaukių uždėti“. Nes ir kitų šalių patirtys rodo, kad jei galima išlaikyti atstumą, tai kaukių nereikia“, – aiškino pašnekovas.

Jis ragino prisiminti, kad laikantis atstumo, plaunant rankas ir dėvint apsaugines veido kaukes, ten, kur plinta viruso užkratas, galima išvengti griežtesnių apribojimų. Naujoji Zelandija nusprendė nukelti parlamento rinkimus dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos.

A. Veryga teigė, kad Lietuvoje tokio plano neturi.

„Kol kas toks variantas nėra svarstomas. Pagal tą situaciją, kurią mes turime dabar, tikrai tų rinkimų nukelti nereikėtų. Rizikas dar galima suvaldyti, žinant, ką reikia daryti: atstumai ir kiti dalykai. Galima viską realizuoti, jie nėra sudėtingai padaromi dalykai. Matyt, taip ir reikėtų daryti. Bet teoriškai visko gali būti, bet tikėkimės, kad nereikės nieko panašaus daryti“, – Delfi sakė ministras.