Balandžio 3 d. Vilniuje, LR Seimo konferencijų salėje, vyko konferencija „Jaunimo NVO bendradarbiavimas su vietos savivalda“, kurioje dalyvavo ir mūsų rajono atstovai: mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Tarybos narė Voldimara Jasmontaitė, Švietimo skyriaus vyriausioji  specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Adelija Radžienė ir Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro specialistas (atviram darbui su jaunimu) Audrius Laurutis.

Tai Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (toliau − Lijot) ir LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos organizuotas renginys. Konferencijos metu ministerijų, savivaldybių, mokslo, verslo ir jaunimo organizacijų atstovai dalijosi gerąja jaunimo organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimo praktika Lietuvoje. Ši konferencija kartu ir Lijot įgyvendinamo projekto „Jaunimo NVO administracinių gebėjimų stiprinimas per bendradarbiavimą su vietos savivalda“ apibendrinamasis renginys.

LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Liutauras Kazlavickas, sveikindamas konferencijos dalyvius, akcentavo, kad jaunimo politiką reikia kreipti taip, kad pats jaunimas įsitrauktų į Lietuvos kūrimą. „To reikia siekti per visas ministerijas. Duosiu iššūkį: bendras vidaus produktas turi augti 4 kartus greičiau negu Europos Sąjungos, taigi reikės 18 metų, kad galėtume taip gyventi kaip ES. Savivaldai labai svarbu užtikrinti jaunimo grįžimą: duoti aiškią žinią, kad jis ir jo iniciatyvos yra laukiamos, sudaryti galimybes plėtoti verslą, numatyti lengvatas, nes   jaunimas pats turi susikurti darbo vietas“, − kalbėjo Seimo narys.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viceministras Gintaras Klimavičius palinkėjo jaunimo NVO gebėti generuoti jaunimo idėjas, atstovauti viso jaunimo interesams, kad organizacija, įgijusi tam tikras kompetencijas, taptų įrankiu bendriems jaunimo tikslams siekti.

Kas yra jaunimo NVO Lietuvoje ir kodėl jos svarbios, konferencijoje savo įžvalgas pateikė Mykolo Riomerio instituto mokslų daktaras Andrius Stasiukynas. Jis akcentavo jaunimo organizacijų svarbą visai visuomenei ir faktais įrodė, kad investuojant į jaunimo NVO −  sukuriama pridėtinė vertė.

Verslo požiūrį į jaunimo NVO pristatė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) Jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkinas. Jis pasidalijo bendrų investicinių projektų  rezultatais, pažymėdamas, kad dažnai pasitaikantį verslo ir jaunimo NVO nesusikalbėjimą bei mitus reikia griauti darbu. Bendradarbiavimo nauda turi būti abipusė, negali NVO būti tik pinigų prašytojos. Verslui labai svarbu didinti savo įvaizdį, inovacijas, o jaunimas gali naudotis informaciniais tinklais ir techninėmis bazėmis, tuo įgydamas gerų darbinių įgūdžių, kompetencijų. Kaip tinkamas skirtingų sektorių interesų suderinimo atvejis paminėtas LVDK, Lijot ir Lietuvos darbo biržos projektas „Savanorystė – pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link“.

Konferencijoje daug dėmesio skirta jaunimo nedarbo problemai. Ministro Pirmininko patarėjas Justas Pankauskas pastebėjo, kad „jaunimo (iki25 m) nedarbas Lietuvoje2013 m. palyginus su2012 m. sumažėjo nuo 24,4 iki 22,9 proc. Gauti 13 345 darbdavių prašymai kompensuoti darbo užmokestį už pirmą kartą įdarbintus jaunus žmones (16−29 m). Apie 2 tūkstančius įmonių gavo subsidijas. Nuo 2013 m. spalio 1 d. startavo projektas „Jaunimo savanoriška tarnyba“, kurio metu jauniems žmonėms suteikta galimybė įgyti patirties savanoriškais pagrindais įvairaus profilio įmonėse ir įstaigose. Nuo2014 m. pradedama įgyvendinti „Jaunimo garantijų iniciatyva“. Tai pagal ES tarybos rekomendacijas parengtas planas jauniems žmonėms per 4 mėn. po mokslų baigimo ar darbo netekimo gauti pasiūlymą pameistrystės ar kvalifikacijos tobulinimo programoje. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs NVO plėtros įstatymas teikia daugiau galimybių savanorišką veiklą pritaikyti darbo patirties kaupimui. Turime eiti gerųjų pavyzdžių linkme ir pripažinti dalyvavimą NVO veikloje kaip darbinę patirtį“, − teigė Justas Pankauskas.

„Daug dalykų galima daryti ir  be pinigų.  Ir dažnai geriausias bendradarbiavimo pagrindas nėra finansinis. Geriausia su partneriais pasitarti, įtraukti į darbo grupes, leisti pristatyti savo veiklą, dalyvauti renginiuose ir išgirsti visų pusių nuomonę. Yra aibė kitų būdų, kur galima tartis, bendradarbiauti, išgirsti, tokie partneriai gali būti ir valstybės institucijos. Tam skirta ir ši konferencija – pasakyti ir išgirsti“, − taip pasisakė Lijot Prezidentas Mantas Zakarka.  Jis pastebėjo  jaunimo NVO ir savivaldybės bendradarbiavime dar vis pasitaikančius trūkumus: nepakankamas jaunimo atstovavimas įvairiose komisijose, per mažas savivaldybės jaunimo programų finansavimas, jaunimo organizacijų institucinei paramai skiriama nepakankamai lėšų ir kt.

Antroje konferencijos dalyje buvo pristatomos paprastos, tačiau įkvepiančios jaunimo bendradarbiavimo su vietos valdininkais sėkmės istorijos. Akmenės rajono savivaldybės meras, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas ypač skatina jaunimą  pradėti savo verslą: rajone kasmet  skelbiamas geriausios jaunimo verslo idėjos konkursas ir skiriama jaunųjų verslininkų parama iš savivaldybės verslo skatinimo fondo. Kitas puikus kaimynų  pavyzdys, kad iš sutaupytų  socialinių pašalpų lėšų rajone įrengti net trys riedutininkų parkai. „Pramogos jaunimui  negali prasilenkti su pareigomis ir atsakomybe, − Akmenės rajone  nuo 22 val. vaikai iki 14 metų negali būti vieni gatvėje“, − priminė meras. 

Konferencijos dalyviai  puikiai priėmė Klaipėdos rajono visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininko Audriaus Lauručio gerosios patirties pasidalijimą: „liūdna, bet dažniausia jaunimo su savivalda sąveikos forma yra „Duok pinigų“. Šiais metais Klaipėdos rajono jaunimo reikalų taryba, bendradarbiaudama su „Apskrituoju stalu“  planuoja skelbti jaunimui  konkursą – „Užaugink verslo iniciatyvą“. Tačiau dar prieš tai Klaipėdos rajone kuriamas eksperimentas. Iš jaunimo atviros erdvės lankytojų  ir jaunimo NVO suburta iniciatyvinė grupė „LIFT IDEA“,  kurios tikslas − kurti ne praktikos ar savanorystės, o tikras darbo vietas jaunimui. Jaunimas savomis lėšomis skelbs konkursus, kuriuos patys ir finansuos. Ši organizacija užaugs ne iš išmaldautų pinigų, o atsistos greta  verslo sektoriaus, kaip jiems lygi ir turinti pasiūlyti kvalifikuotų specialistų. Pirmasis etapas − sukurti skėtį, internetinę duomenų bazę, kurioje savo CV, darbo (karjeros) portfelį bus susikūrę jauni specialistai. Dažniausiai jauni žmonės įsidarbina kavinėse padavėjais ar statybų versle, o „LIFT IDEA“ kurs sąlygas įsidarbinti renginių vedėjais, organizatoriais, dizaineriais, svetainių kūrėjais, filmuotojais, fotografais ir pan.“, − entuziastingai kalbėjo Audrius Laurutis. 

Grįžtant iš konferencijos diskusijos tęsėsi. Vicemerė, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė R. Cirtautaitė pažadėjo artimiausiame Jaunimo reikalų tarybos posėdyje svarstyti galimybes  padėti mūsų rajono jaunimui įgyvendinti  „LIFT IDEA“.