Praėjusį šeštadienį Drevernoje tradiciškai minėtas Rudens lygiadienis, susirinkusiuosius šiemet pakerėjęs autentiškumu.

Programa – įvairiam skoniui

Renginio sumanytoja ir režisierė, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė atskleidė sulaukusi daug šiltų padėkų už paprastumą, nuoširdumą, autentiškumą – visi sumanyti renginiai įvyko laiku, kiekvienas atvykęs turėjo galimybę pasirinkti, ką veikti: „Labai padėjo ir nuostabus vasariškai šiltas oras. Šventės renginius vertinu labai gerai, bet visada galima padaryti geriau.“

Lygiadienio šventė šiemet pradėta konferencija „Po pamario žolynėlius“, skirta žolininkei Eugenijai Šimkūnaitei. Kaip pasakojo organizatorė, sklandžiai praėjusi konferencija, kaip ir žadėta, vyko netradiciškai – su liaudies dainomis, žolynų atpažinimo testais, rimtomis moksliškomis tezėmis ir smagiais pajuokavimais.

„Ypatingo dėmesio susilaukė Editos Nurmi virtuvė, įsikūrusi buvusios mokyklos sodelyje. Sočiai privalgyti gal ir nepavyko visiems, bet „pašmekioti“, paklausinėti ir pasiteirauti apie čia gaminamus patiekalus – žuvį ant irklo, paštetą iš antienos, duonelę su dilgėlėmis, įvairiausius pavilgus, šiupinius ir kt., pasibūti su draugais prie ugnikės su kafijos puodeliu galėjo kiekvienas“, – pasakojo pašnekovė.

Nemažai dėmesio sulaukė virtuvė. Aldonos Stasiukėnienės nuotr.

Koncertinėje programoje – ir svečiai, ir savi

Renginys susirinkusiuosius žavėjo ir įvairia koncertine programa, dovanota vietos ir iš svetur atvykusių kolektyvų, pasirodžiusių laivadirbio sodyboje bei Drevernos sporto aikštelėje.

J. Gižo etnografinėje sodyboje smagaus kaimiško humoro pateikė Kretingalės kultūros centro Plikių skyriaus teatro „Ciongs“ artistai, o sporto aikštyne gyvo garso koncertą atliko retai girdima etninio stiliaus grupė „Gyvata“.

„Iš Birštono atvykęs didelis būrys folkloro ansamblio „Raskila“ narių aktyviai dalyvavo visuose renginiuose, buvo sužavėti ir Drevernos išskirtinumu, ir nuoširdžiais dreverniškiais. Jų įvertinimas: „renginiui puikiai pasiruošta!“. O ir jie patys savo dzūkiškomis dainomis, šokiais gražiai įsipynė į jau 11-ą kartą švenčiamą Drevernos Lygiadienio dieną“, – džiaugėsi organizatorė.

V. Asnauskienė pasakojo, kad vietos kolektyvas – Drevernos „Žvejytės“ – taip pat parengė išskirtinius numerius – muziką liaudies dainai „Dega ugnelė“ ir „Saulė rieda dangumi“ aranžavo net keli muzikantai: gargždiškis Stasys Adomavičius, klaipėdietis Raimundas Žilius ir dreverniškis Zigmas Lygnugaris.

Kaip visada profesionalūs buvo Priekulės folkloro grupė „Vėlingis“ ir charizmatiškoji vadovė Rūta Vildžiūnienė.

„Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio pedagogų būrys atliko nepaprastai svarbų vaidmenį eisenoje į skulptūrų deginimo vietą – skanduodami šaukinį „Šurum burum meee“ ir galingai mušdami būgnus vedė didžiulį būrį svečių ir dalyvių prie Drevernos šliuzo, kur prie simbolinių vartų jau degė Seno Žvejo ugniakuras, kurį reikėjo pamaitinti gintaro dulkių sauja. Laužai ant pylimo ir skulptūrų – Milžinų papėdėje, – detales pristatė organizatorė. – Atėjusius pasitiko lietuvininkų tarme pasakojamos sakmės ir padavimai apie Milžinus ir ugnies saugotojas Motinas. Savo eilės jau laukė ugnies šokių atlikėjai – Ivanas Jaluninas ir komanda iš Klaipėdos, Darius Vilius ir jo draugė Birutė. Įspūdingą reginį papildė tinkamai pritaikyta muzika. Po reginio patraukėme į Kultūros namų salę ir šventę baigėme smagia kelių valandų liaudies šokių vakarone su Birštono „Raskilos“ muzikantais.“

Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro atstovai ir ansamblis „Žvejytės“. Aldonos Stasiukėnienės nuotr.

Išsivaikščiojus gildijai „Krikragaa“, pagelbėjo „Lamata“

Tradiciškai simbolinį Rudens lygiadienio minėjimą Drevernoje užbaigia šiaudinių skulptūrų deginimas. Keletą pastarųjų metų šventei skulptūras kurdavo amatininkų gildija „Krikragaa“, bet šiemet teko ieškoti kitų padėjėjų – pagalbą pasiūlė kita gildija – „Lamata“ su skulptoriumi, kalviu Dariumi Viliumi priešakyje.

„Krikragaa“ tiesiog išsivaikščiojo – jų lyderis Mantvydas Vilys dabar gyvena Brazilijoje, kiti šios organizacijos nariai išsisklaidė po visą Lietuvą, išvyko į savo gimtuosius regionus. Su jais palaikome ryšius, planuojame naujus renginius. Į jų vietą stojo kita amatininkų gildija „Lamata“ – šie žmonės perėmė ir nebaigtus „Krikragaa“ darbus, ir panašias idėjas. Dabartinis lyderis kalvis Darius Vilius jau seniai stato šiaudines skulptūras beveik visoje Lietuvoje, organizuoja Vilkyčių etninės veiklos gyvenimą, dalyvauja Priekulės „Vėlingio“ veikloje, tad visai nesunku buvo sutarti su šiuo puikiu ir kūrybingu žmogumi“, – bendradarbiavimo detales atskleidė V. Asnauskienė.

Skulptūros kurtos nuo vasaros

Pašnekovė pasakojo, kad šiemet sudegintos trys skulptūros, o sukurtos – 5. Visų jų autorius – Darius Vilius, sukūręs eskizus, sukalęs medinius kontūrus. Iš viso prie šiaudinių meno kūrinių įvairiais etapais dirbo 12 žmonių.

„Skulptūroms buvo ruoštasi jau nuo vasaros. Prieš gerą savaitę, pučiant stipriam vakarų vėjui, šias skulptūras aprengėme šiaudų oda. Pagrindinė skulptūrų mintis – Milžinų energija, kuri tebesaugo nelabai didelį, nelabai stiprų ir vis dar nedrąsų pamario Žmogų. Virš jaukios, grįžtančių į namus tebelaukiančios Žvejo trobelės iškelta saulė – simbolis, kad gamta ir žmogus visada turi susilieti į darną, į vienumą, kad išliktų, kad iškęstų sunkų ateinantį Tamsos ir Šalčio metą“ – simboliką aiškino V. Asnauskienė, pridūrusi, kad likusias dvi – Milžinės ir Namų skulptūros, tikriausiai, bus sudegintos per pavasario lygiadienį.

D. Vilius (kairėje) su pagalbininkais skulptūras kūrė nuo vasaros. Asmeninio archyvo nuotr.

Spalį – tarptautinio projekto startas

Pokalbininkė teigė, kad Į Dreverną vis dar plūsta turistų grupės iš visos Lietuvos, tad „Žvejytės“ juos sutinka su edukacine folklorine programa „Į žvejus eisiu“: „Atvykusius mokome krašto dainų, supažindiname su tarme, su tarmiškais vėjų, žuvų, vandenų pavadinimais ir pan.“

Spalio mėnesį Drevernoje startuos nauji tarptautinio SPARSE (lietuviškai – „Menų parama ir sklaida Europos regioninėse vietovėse“) projekto renginiai, į kurios įtraukta ir kaimelio bendruomenė.

Spalio 5 dieną 17.00 val. vyks šiltas susitikimas su lėlininku Linu Zube. Jis ves teorinį ir praktinį seminarą „Pasaka: reikšmė, prasmė, aktualumas“.

Spalio 20 d. 19.00 val. visus kvies į Šeiko šokio teatro spektaklį „Balta lopšinė“.

„Tikimės, kad šiems artimiausiems planams niekas nesutrukdys“, – kalbėjo renginius pristačiusi V. Asnauskienė, dėkojusi ir Lygiadienio šventės rėmėjams – Klaipėdos rajono savivaldybei, Priekulės seniūnijai.

Sandros Vaičienės nuotraukos: