Rugsėjo 11–19 dienomis Klaipėdos rajone kvietė Europos paveldo dienų renginiai, kurių tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Šalyje tokios dienos minimos jau 27-ą kartą.

Renginiai – visą savaitę

Pirmasis Europos paveldo dienų renginys Klaipėdos rajone vyko rugsėjo 11 d. Agluonėnų etnografinėje sodyboje – ten suorganizuota konferencija „Stogdengystės Mažojoje Lietuvoje raida ir reikšmė šiandien“ ir edukaciniai užsiėmimai.

Rugsėjo 12 d. J. Gižo etnografinėje sodyboje kvietė renginys „Diena pamaryje“, kuriame buvo pasakojama apie sparčiai nykstantį laivadirbio amatą, senąsias žvejybos tradicijas, šišioniškių tarmę bei papročius. Dainuoti ir žaisti kvietė ansamblis „Žvejytės“. Buvo proga pasigaminti šeimos vėtrungę, paskanauti žuvienės.

Rugsėjo 15–18 dienomis į ekskursijas ir edukacijas kvietė Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje.

Ekskursijų dalyviai galėjo sužinoti daugiau apie Priekulės istoriją. Klaipėdos r. turizmo informacijos centro nuotr.

Ciklą vainikavo mažoji kultūros sostinė

Renginių ciklą įspūdingai užbaigė šių metų mažoji kultūros sostinė Klaipėdos rajone – Veiviržėnai. Prie piliakalnio liepsnojo fakelai ir kvietė renginio „Kol dega ugnis“ edukacijos.

Buvo galima susipažinti su archajiškais įrankiais, apranga, ginklais, muzikos instrumentais, liaudies žaidimais – į edukacijas kvietė kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“, lankininkų klubas „Fenikso plunksna“, Jonas Kavaliauskas, Regimantas Šilinskas. Klaipėdos rajono amatų centras suteikė galimybę išsikepti „Piemenėlių“ duonelės.

Vakare magišką nuotaiką kūrė liaudies dainų atlikėja „Rasas Serra“ ir trombonininkas, kompozitorius Vytautas Pilibavičius bei Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.

Šventės pabaigoje suliepsnojo stilizuotas medis, o vakarą baigė ugnies virtuozai „Viduramžiai LT“, kurie žiūrovus pakerėjo šviesos ir ugnies misterija.

„Ugnies tikrai buvo daug: prie piliakalnio degė deglai, aplink tvenkinį – aukurai ir, žinoma, liepsnojantis medis. Galėjome stebėti, kaip susivienija keturios stichijos: ugnis, žemė, oras ir vanduo. Mums tikriausiai padėjo protėvių dvasios, nes oras buvo nuostabus. Ugnis simbolizavo istorinę atmintį, protėvių dvasią, amžiną vidinę ugnį ir šviesą,“ – renginiu džiaugėsi Veiviržėnų kultūros centro meno skyriaus vedėja Neringa Žemgulienė.

Ji atviravo, kad žiūrovų tikėjosi daugiau, tačiau jų netrūko – visi išsibarstė slėnyje po įvairias renginio edukacijas. Sulaukta žiūrovų ir iš Kauno, Vilniaus, Jonavos.

N. Žemgulienė atviravo, kad pavyko visos planuotos veiklos.

„Ir kupolas pakeitė savo rūbą: pasipuošė etninėmis detalėmis – lininėmis skaromis ir stilizuotomis saulutėmis iš vytelių“, – komentavo Veiviržėnų kultūros centro atstovė.

Ji atskleidė, kad mažosios kultūros sostinės metus Veiviržėnai užbaigs renginių ciklu „Svajokim kartu“, taip pat dar laukia vaizdo konferencija apie Veiviržėnų istoriją.

(Vaizdo įrašą galite žiūrėti ČIA).

Akimirkos iš renginio Veiviržėnuose – Veiviržėnų kultūros centro nuotraukose: