Seniūnijos Lietuvoje yra svarbi vietos savivaldos grandis, bet savivaldybės turi turėti teisę pačios nuspręsti, steigti jas ar ne.

Šiuo metu Seime svarstomu Vietos savivaldos įstatymo projektu siūloma įteisinti privalomą seniūnijų steigimą visose šalies savivaldybėse, tačiau savivaldybės teigia, jog taip būtų pažeista jų esminė teisė – savarankiškai nustatyti savo vidinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius bei užtikrinančią veiksmingą valdymą.

Dabar Lietuvoje seniūnijos yra įsteigtos 55 savivaldybėse, dar 5 savivaldybės pasirinko jų nesteigti.

„Visada laikėmės nuomonės, kad seniūnijos reikalingos, o ypač kaimiškose savivaldybėse. Kaip savivaldybės administracijos filialas, jos ne tik gali atlikti dalį jos funkcijų, bet ir tapti bendruomeninių diskusijų centru, vieta, kur kartu su gyventojais suformuojami siūlymai, labiausiai atspindintys konkrečios gyvenvietės interesus. Tačiau savivaldybės neturi būti verčiamos privalomai steigti seniūnijų. Tai visiškai pažeidžia jų teisę ir pareigą spręsti, kas geriausiai atitinka vietos gyventojų poreikius“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Jis stebisi, kad tokį savivaldos savarankiškumą ribojantį principą norima įteisinti praėjus porai savaičių po to, kai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva visos Seimo politinės partijos pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti su vietos valdžia siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę.

Sprendimą neturėti seniūnijų yra priėmusi Alytaus miesto savivaldybė. Jos meras Nerijus Cesiulis teigia, jog privalomas įpareigojimas steigti seniūnijas būtų tik papildoma administracinė ir finansinė našta, o ne nauda gyventojams.

„Mūsų miestas kompaktiškas, visas paslaugas gyventojai gali gauti 5–7 minučių atstumu nuo namų. Niekas nesiskundžia, kad nėra seniūnijų, puikiai tvarkomės ir su seniūnaičių pagalba. Jeigu mums būtų liepta steigti seniūnijas, turėtume daug papildomai išlaidų: tai būtų ne tik seniūno etatas, o mažiausiai dar keli seniūnijos darbuotojų etatai bei patalpos, kurias reikėtų išlaikyti. Ir, tiesa pasakius, nežinau, ką seniūnija darytų, nes visas paslaugas šiuo metu gyventojai patogiai gauna savivaldybėje“, – teigia N. Cesiulis.

Seniūnijų nėra įsteigusios ir kelių didesnių miestų savivaldybės, turinčios pakankamai išvystytą transporto sistemą ar daugumą paslaugų gyventojams teikiančios elektronine forma.

Trečias pagal dydį Lietuvos miestas Klaipėda seniūnijų taip pat neturi. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai miestas užsakė savivaldybės struktūros pertvarkos studiją, kuri atskleidė, kad seniūnijų steigimas būtent šiam miestui būtų ne tik finansinė našta, bet ir dubliuotų jau dabar teikiamas paslaugas gyventojams.

„Klaipėdiečiai, kuriems būtina fiziškai atvykti į savivaldybę, tai gali padaryti iš bet kurios miesto vietos per 15 minučių viešuoju transportu. Be to, socialines paslaugas, kuriomis naudojasi didžiausias skaičius gyventojų, jų patogumui teikiamos dvejose skirtingose miesto vietose esančiuose skyriuose“, – teigia Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Klaipėdos miestas, ieškodamas modernių sprendimų, taip pat planuoja steigti nuotolinių paslaugų centrus, kuriuose vienoje vietoje gyventojams būtų teikiamos įvairios ne tik savivaldybės, bet ir jos įmonių paslaugos, pavyzdžiui, vandens ar šilumos ūkio.