Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reguliariai vykdomos į rinką tiekiamo medaus kontrolės rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje parduodamas medus yra saugus ir atitinka keliamus reikalavimus. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais VMVT inspektoriams bitynuose ir rinkoje atrinkus per šimtą mėginių, tyrimų rezultatai parodė, kad neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta.

Kadangi vartotojai šiuo metu kaupia medaus atsargas žiemai, VMVT primena, jog norint ilgiau išlaikyti visas medaus vertingąsias savybes, labai svarbu medų laikyti tinkamomis sąlygomis, geriausia – tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose.

Medaus laikymo patalpa turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Medus gali būti saugomas rūsyje, šaldytuve, išlaikant optimalią 5–10 laipsnių temperatūrą.

Anot specialistų, medaus negalima laikyti šviesoje, ypač sufasuoto stikliniuose induose. Veikiamas saulės šviesos, jis gali netekti antimikrobinių savybių, bus sunaikinamos biologiškai aktyvios medžiagos. Ilgam laikymui tinka tik subrandintas medus iš užakiuotų korių, kuriame drėgmės procentas neviršija 20 proc. Šiais metais, VMVT duomenimis, ištirtų medaus mėginių drėgnumo vidurkis siekė 17 proc. Toks medus gali būti saugomas neribotą laiką, tačiau atsižvelgiant į medaus gamintojo nurodytą galiojimo terminą.

Vis dėlto medaus žinovai rekomenduoja suvartoti medų nuo vieno medunešio iki kito, o atsargas atnaujinti įsigyjant naujo derliaus medaus.

Prieš įsigydami medų, vartotojai turi atkreipti dėmesį į šio produkto ženklinime pateiktą informaciją. Prekybai tiekiamo medaus indelio etiketėje turi būti nurodytas ne tik produkto pavadinimas, įmonės pavadinimas ar bitininko pavardė, adresas, užrašas „Geriausias iki“ (nurodant datą), grynasis kiekis, bet ir kur jis buvo surinktas, t. y. medaus kilmės šalis. Jeigu medus surinktas iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba ne ES šalies, šis žymuo turi būti priklausomai nuo atvejo: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“.

Medus, priklausomai nuo gamybos būdo gali būti korinis, su korio gabaliukais, nuvarvėjęs, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis. Tam tikrais atvejais, turint laboratorinius tyrimus, atliktus akredituotoje laboratorijoje ir patvirtinančius vyraujančias žiedadulkes, šis saldus produktas gali būti pavadinamas rapsų, grikių, nektaro, lipčiaus medumi. Tačiau tokie pavadinimai, kaip „pavasario gėlių medus“, „vaistinių augalų medus“ ir pan., negali būti vartojami, nes yra niekuo nepagrįsti.

Papildomai medaus etiketėje, išskyrus filtruotą ir konditerinį medų, gali būti nurodytas ir regioninis ar teritorinis pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono, taip pat konkretūs kokybės kriterijai, tokie, kaip diastazės aktyvumas ar drėgnumas.

Lietuviškas medus tiekiamas ne tik į vidaus rinką, bet ir parduodamas Europos Sąjungos valstybėms. Statistikos departamentas skelbia, kad per šių metų 8 mėnesius iš Lietuvos buvo eksportuotos 1 199 tonos medaus, daugiausiai jo išvežta į Lenkiją, Vokietiją, Latviją bei Estiją. Į Lietuvą importuojamo medaus kiekiai, sausio–rugpjūčio mėn. duomenimis, didėjo: 2019 m. įvežta 818 t, 2020 m. – 1481 t, daugiausiai – iš Lenkijos, Ukrainos ir Kinijos.