Vaizdingame Lakštingalų slėnyje Lapiuose apgriuvusį ir nesaugų tiltelį per Žvelsą pakeitė naujas. Tai Lapių bendruomenės centro iniciatyva baigtas vykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Sveikatingumo trasos prieigų sutvarkymas“, kurio vertė – 960 eurų.

Tačiau tai – tik pradžia. Bendruomenės entuziasto Gintauto Rusteikos iniciatyva, bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono turizmo informacijos centru (TIC), rengiamasi pažymėti kalnų takus. Žiediniai maršrutai drieksis vaizdingomis, miškingomis vietovėmis. Planuojama įrengti keletą informacinių stendų, suolelių atokvėpiui, trasą pažymėti rodyklėmis.

Sulaukė didžiulio susidomėjimo

„Pradėjome žvalgomuosius žygius po Lapių apylinkes. Vietovės landšaftas sudaro idealias sąlygas kalnų takų mėgėjams atrasti kalnus Lapiuose. Planuojame pažymėti takus nuorodomis, informaciniais stendais, įrengti atokvėpio aikšteles ir kitą infrastruktūrą“, – praėjusią savaitę feisbuke žinute pasidalino Turizmo informacijos centro atstovai.

Anot Klaipėdos rajono TIC direktorės Daivos Buivydienės, pranešimas sulaukė didžiulio susidomėjimo, netrūko komentuojančių, besidalinančių žinia.

„Naujiena „susprogdino“ tiesiog“, – šypsojosi D. Buivydienė, pridurdama, kad dėl didžiulio populiarumo sulaukusių sveikatos takų Karklėje, buvo galima tikėtis, kad ir šią idėją gyventojai palaikys.

Ji pasakojo, kad į Klaipėdos rajono TIC kreipėsi turizmo verslo atstovas, aktyvus Lapių bendruomenės narys G. Rusteika, kuris pasiūlė prisidėti prie turistinio maršruto Lapiuose populiarinimo.

Pats G. Rusteika atskleidė, kad pažintinius žygius šiose apylinkėse jis jau organizuoja apie 5-erius metus. Žygiai – itin populiarūs, tačiau, nors maršrutai ir pažymėti rodyklėmis, savarankiškai nepaklydus juos įveikti tikrai ganėtinai keblu. Todėl pats verslininkas rinkdavo 10–20 asmenų grupes ir vesdavo turistautojus miško takais.

Preliminariai, anot pašnekovo, per metus tokiuose pasivaikščiojimuose sudalyvaudavo apie 500 asmenų.

„Nebeturiu laiko vedžioti žmones, o kad eitų savarankiškai – būtų pasaka, reikia tiltelio ir kitų dalykų“, – atviravo G. Rusteika, pridurdamas, kad itin džiaugiasi, kad seniai puoselėta idėja pagaliau sulaukė dėmesio.

D. Buivydienė atviravo, kad dėl pandemijos liko sutaupytų lėšų iš neįvykusių parodų, tad vienareikšmiškai nutarta prisidėti, skiriant kelis tūkstančius eurų iš TIC biudžeto šiai bendruomenės idėjai.

Direktorės teigimu, pasitarus ir aptarus su Lapių bendruomene, realūs darbai būtų pradėti jau ateinantį pavasarį. Pirmiausia bus pažymėta viena, apie 3 km ilgio kalnų trasa, kuri bus žiedinė – ją apėjus bus grįžtama ten pat, iš kur atvykta.

Anot G. Rusteikos, iš viso yra trys trasos – 3, 8 ar 12 km. Aktyvaus poilsio mėgėjai gali pasirinkti, kiek kilometrų jie nori įveikti – nuėjus trumpiausią atstumą galima kelionę tęsti toliau arba pasirinkti grįžimą atgal.

Naujai įrengtas lieptelis per Žvelsą. A. Rimkuvienės nuotr.

„Prie naujai bendruomenės įrengto lieptelio bus pirmasis stendas ir automobilių aikštelė, kurioje turistai galės pasitikslinti trasą, įsivesti į mobiliąją programėlę ir eiti žiediniu maršrutu, jį apėjus vėl grįš prie savo automobilio“, – pasakojo Klaipėdos rajono TIC vadovė.

Per kelis griovius numatyti tilteliai, o gražiose vietose, kur atsiveria atodangos – suoleliai iš rąstų.

„Bus galima stebėti gražius vaizdus, pasiklausyti upelio čiurlenimo, paukščių, pamediduoti gamtoje. <...> Pirmąkart trasa ėjau rudenį, bet nors ir oras blogas, visur pilka, vis tiek viskas atrodė tobula, kaip rožinius akinius užsidėjus“, – gamtos peizažus gyrė pašnekovė.

Stos į kovą su gamtą niokojančiais keturračiais

Anot pašnekovų, viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria saugomos teritorijos – takus ir žemės paklotę ardančių transporto priemonių, tokių kaip keturračiai ar motokroso motociklai, pasivažinėjimai.

„Sieksime suvaldyti juos, uždėti atitvarus, informaciją, kad čia yra saugoma teritorija ir kad važinėti yra draudžiama“, – pasakojo TIC atstovė.

Ji teigė, kad, praėjus maršrutą Lapiuose, taip pat buvo matyti tokių transporto priemonių išdarkyti ruožai, kurie ne tik ardo natūralią gamtą, bet itin apsunkina takų įveikimą pėsčiomis.

„Jie viską, ką padarai, iškasa, be to, yra triukšmas. Reikia su Pajūrio regioninio parko direkcija, policija kelti klausimą. Pirmiausia – padaryti ženklus, kad yra draustinis, važinėtis tokiomis priemonėmis negalima, reikia ir baudų“, – kalbėjo turizmo verslo atstovas.

Tikimasi, kad sudrausminus ir pradėjus kovą su tokiais niokotojais, gamta pamažu pati atistatys ir takams tvarkyti didelių investicijų nereikės.

D. Buivydienė itin džiaugėsi, kad idėjos ateina „iš apačios“ – bendruomenės entuziastų, o kartu galima mobilizuoti jėgas. Į procesą gali įsijungti ir Pajūrio regioninio parko direkcija, atliekanti šios saugomos teritorijos monitoringą bei, žinoma, TIC, siekiantis populiarinti vietinį turizmą.

Lapių teritoriją mato kaip patrauklią turizmui

Turizmo puoselėtojas G. Rusteika atviravo, kad jau seniai visiems kalba apie šios vietovės turistinį patrauklumą: „Visi žiūri į Karklę, Dreverną, o čia – teritorija turi potencialą, bet niekas nejuda.“

Minčių ir idėjų, anot jo, yra daugybė. Lapių bendruomenės centras bandys gauti finansavimą iš Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ Utrių kalno pritaikymui vasarą – ketinama įrengti dvi nusileidimo padangomis trasas.

Žvelsos slėnyje apie 5-erius metus veikia ir kalnų dviračių trasa, kuri vietomis taip pat kertasi, eina šalia pėsčiųjų takų. Ten, anot G. Rusteikos, vyksta ir Lietuvos čempionatai, tačiau taip pat būtų reikalinga iš naujo pažymėti šią trasą.

„Yra ir dar visokių vizijų – galėtų atsirasti ilgiausias Baltijos šalyse lynas. Čia gal ir privačiomis lėšomis. Kalnų dviratininkai taip pat intensyviai domisi Utrių kalnu, norėtų įrengti pagal šveicarų programą dviračių pramogas – nusileidimą nuo kalno su specialiais tramplynais. Įdomus projektas, kurį bandysime įtraukti į bendrą strategiją“, – idėjomis pasidalino pašnekovas, pridurdamas, kad, jeigu tik yra noro, turizmo veiklas galima puoselėti ištisus metus.

Klaipėdos rajono TIC vadovė atviravo, kad pamažu pradeda pastebėti Lapių ir jos apylinkių galimybes darniam vystymui ir pritaikymui turizmui.

„Mes kalbėjome apie Lapių visas galimybes: kalnų trasos, Utrių slidinėjimo kalnas žiemą, kalnų dviračių trasos, apžvalgos bokštas, nusileidimo lynas per Minijos upę. Visą teritoriją matome didesnę, kuri apima ne tik Lapius, bet ir Utrius, Žvelsėnus. Visi komponentai turėtų susidėlioti į teritoriją, kurią galėtume darniai vystyti ir pritaikyti turizmui“, – portalui atviravo pašnekovė.

Ji akcentavo, kad vietovė yra itin patogi ir puikiai pasiekiama ir iš Klaipėdos miesto, ir iš kitų rajono gyvenviečių. Be to, joje yra nemažai turizmo paslaugų teikėjų.

Esą vystymas turėtų būti nuoseklus, galima įvairias idėjas įgyvendinti etapais.

D. Buivydienė teigė, kad šiek tiek pavėluotai buvo gauta idėja dėl kalnų takų Lapiuose, tad TIC nespėjo jos įtraukti kaip atskiros priemonės Klaipėdos rajono savivaldybės Starteginiame veiklos plane, bet kitąmet tą ruošiamasi būtinai padaryti.

„Be minimalios infrastruktūros, daugiau užsiimsime rinkodara, viešinsime ir ieškosime, kur ateityje galėtų pateikti paraišką pati bendruomenė, arba per mus – TIC“, – finansavimo galimybes truizmo plėtrai komentavo D. Buivydienė.

Ji neabejojo, kad pristatydami Klaipėdos rajoną Lietuvoje, kaip turintį kalnų takus, tikrai būsime patrauklūs ir įdomūs turistams. Juolab, kad pandemija žmones ragina ieškoti laisvalaikio praleidimo būdų gamtoje.

Nors bendruomenės nariai esą nuogąstauja, kad „kalnų“ pavadinimas gali būti šiek tiek per skambus, D. Buivydienė įsitikinusi, kad pasivaikščiojimas maršrutu tikrai „atitinka kalnų takų pojūčius ir vaizdus.“

Agotos Rimkuvienės, Klaipėdos r. TIC nuotraukos: