Gyvo bendravimo taisyklės mums yra puikiai žinomos ir jomis visada vadovaujamės: pasisveikiname, atsisveikiname, dėkojame, neįžeidinėjame vieni kitų. Tačiau internete dažnai galima pamatyti atvirkščią variantą, kai socialinių tinklų dalyviai vienas kitą išvadina įvairiais epitetais, o naujienų portalų anoniminių komentarų skiltyse nevengiama ir keiksmažodžių. Socialinių tinklų ekspertai sako, kad virtualioje erdvėje turėtų galioti tos pačios taisyklės, kaip ir realiame gyvenime, ir tikina, kad anonimiškumas nesuteikia teisės pamiršti elementarias kultūros normas.

Pasak socialinių tinklų eksperto, „EduMint“ mokymų programų vadovo Domanto Širvinsko, etiketas gyvame ir virtualiame pasaulyje turi būti panašus, juk bendrauja tie patys žmonės, skiriasi tik priemonės – balsas, laiškas, SMS žinutė ar komentaras. Taigi turime gerbti pašnekovą, niekada jo nežeminti, priimti jo nuomonę, o saviškę pateikti argumentuotai.

„Tai padaryti labai nesudėtinga, kai bendraujame su pažįstamais žmonėmis – į virtualų dialogą investuojame tiek pat, kiek ir į gyvą pokalbį, nes greičiausiai su tais žmonėmis ne sykį susitiksime, bendrausime ir galbūt pratęsime tą pačią diskusiją gyvai. Taigi norime, kad žmogus jaustųsi gerai, išklausytų ir mus, o ryšys nenutrūktų. Nekultūringą bendravimą dažniausiai pastebiu tarp tų žmonių, kurie mano, kad absoliučiai nėra atsakingi už savo žodžius ir pasisakymus. Paprastai tai vyksta anoniminiuose arba net ir viešuose komentaruose, kai kalbasi skirtingose šalies vietovėse gyvenantys žmonės, kurie yra įsitikinę, kad niekada vieni kitų gyvai nesusitiks. Tuomet sumažėja motyvacija būti kantriam ir mandagiam“, – pastebi ekspertas.

Nesusipratimai gali kilti ir dėl kartų skirtumų

Normalaus, tradicinio etiketo nesilaikymą bendraujant internete jis vadina didžiausia ir dažniausiai daroma klaida. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad net ir anoniminių komentarų skiltyje už kiekvieno slapyvardžio yra realus žmogus, o įžeidus jį galima sulaukti dar didesnio įžeidimo savo atžvilgiu ir taip negatyvaus bendravimo grandinė ilgai nenutrūks.

D. Širvinskas sako, kad daugybė nesusipratimų nutinka, kai virtualiai bando bendrauti skirtingų kartų žmonės, turintys skirtingas žinias ir įsivaizdavimą apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai ir kas gali matyti juose skelbiamą informaciją.

„Socialiniai tinklai visas mūsų visuomenės kartas suvedė į vieną vietą ir tai yra gana naujas dalykas. Juk, tarkime, jaunas žmogus „Facebook“ drauguose turi ir savo vyresnio amžiaus močiutes, ir klasiokus ar draugus. Bendraudami gyvai, dažniausiai su įvairiomis pažįstamų ar giminaičių grupėmis susitinkame atskirai, o internete jie turi galimybę visi susiburti vienoje vietoje. Tuomet matome tokias situacijas, kai, pavyzdžiui, močiutė viešoje komentarų skiltyje po įkelta nuotrauka gėdina anūkės aprangą, nors pastaroji bendraamžių aplinkoje yra visiškai priimtina. Tai sukelia nevienodą efektą – bendraamžiams juokas, anūkei gėda, o močiutė gal net nepagalvojo, kad komentaras bus matomas taip viešai“, – pavyzdžiais dalijasi pašnekovas.

„Netiketas“ skatina pozityvų elgesį internete

Bendravimui didele dalimi persikėlus į internetinę erdvę, pasaulyje atsirado net tai apibrėžiantis tinklo etiketas – „netiketas“. Jo tikslas – supažindinti su kultūringo bendravimo taisyklėmis, kurios yra ir panašios į gyvo bendravimo, ir šiek tiek skiriasi.

Asmenys, bendraudami internete, turi vengti įžeidžiančių komentarų, gerbti kito žmogaus privatumą nesidalindami jo skelbiama informacija be sutikimo, komentuodami įrašus ar nuotraukas nenutolti nuo esmės ir neskleisti neigiamų emocijų, nesikeikti, į neigiamus komentarus nereaguoti neigiamai, geriau atsakyti pozityviu įrašu, suteikti informaciją, jei žino atsakymą į kito klausimą, padėkoti kitiems už pagalbą internetinėje erdvėje ir panašiai.

D. Širvinskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad „netiketas“ labiau apima bendrąsias bendravimo internete rekomendacijas. Savo specifinę bendravimo kultūrą turi kiekviena platforma: pradedant poreikiu pasisveikinti ir atsisveikinti – privačiomis žinutėmis bendraudami dažniausiai sveikinamės, o komentaruose ne, baigiant trumpinių naudojimu, žinučių apimtimi, teiginių pagrindimu išoriniais šaltiniais ir taip toliau.

Su „netiketu“ ir kitais skaitmeninių įrenginių bei virtualaus pasaulio klausimais mažiau skaitmeninių įgūdžių turinčius žmones supažindina e. skautais vadinami savanoriai. E. skautų tinklas, kuris jungia 14–29 metų amžiaus žmones, Lietuvoje veikia jau dvejus metus.

„E. skautai savo veiklą vykdo konsultuodami vyresnius šalies gyventojus bibliotekose, o karantino metu – socialiniame tinkle „Facebook“, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių funkcijomis, saugaus naudojimo taisyklėmis, bendravimo socialiniuose tinkluose subtilybėmis, atsako į iškilusius klausimus“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

Juokauti derėtų atsargiai

Bendraujant ar išsakant nuomonę virtualiai gerokai sudėtingiau išreikšti savo ir interpretuoti kitų emocijas. Pasak D. Širvinsko, vienas slidžiausių aspektų – humoras. Gyvame pokalbyje savo kūno kalba puikiai papildome pokštus, duodame užuominų apie poreikį ieškoti gilesnių prasmių. Vien tekstu reiškiamoje kalboje atsiranda rizika, kad su ironija pasakyta frazė gali būti priimta rimtai, gal net įžeisti. Todėl jis rekomenduoja į tai atsižvelgti bendraujant raštu ir savo tekstą visada perskaityti prieš spaudžiant publikavimo mygtuką.

Emocijas reikšti virtualiai gali padėti ir papildomos priemonės – tai teksto formatavimas, skyryba ir piktogramos (angl. emoji). Vien didžiosiomis raidėmis parašytas tekstas laikomas agresyviu, išsakytu šaukiant, papildomos spalvos tekstui prideda ir sakinio gale padėtas skyrybos ženklas – šauktukas, daugtaškis ar klaustukas. Tekstą gali iliustruoti ir papildo piktogramos, iš kurių galima išsirinkti labiausiai tekstą ir jo intonaciją atitinkantį veiduką su jau paruoštomis emocijomis.

Pasak pašnekovo, socialiniuose tinkluose egzistuoja ne tik bendravimo kultūra, bet ir mados.

„Vis dėlto jas reikėtų sieti ne tik su pačiais socialiniais tinklais, kurie be abejo prisideda prie taip vadinamų madų savo siūlomomis techninėmis priemonėmis, bet ir atskiromis jų bendruomenėmis. Tikrai galite pastebėti, kad paauglių, suaugusių ir vyresnių žmonių anketos turi savitų dizaino elementų, kurie paplitę būtent tarp tos kartos vartotojų. Taip pat galima kurti takoskyrą tarp tų, kurie socialiniais tinklais naudojasi tik pramogai ar turinio vartojimui, ir tų, kurie čia kuria turinį, atlieka darbines užduotis, gal net formuoja asmeninį įvaizdį, ieško verslo kontaktų“, – aiškina socialinių tinklų ekspertas.

Pasak A. Ruseckio, jauni žmonės, kurie tampa e. skautais, paprastai neblogai žino bendravimo internete ir socialiniuose tinkluose subtilybes, todėl su jomis supažindina ir vyresnius žmones, kuriems virtualus pasaulis nėra toks pažįstamas kaip jaunajai kartai. Jis sako, kad norint tapti e. skautu reikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, atlikti testą, parsisiųsti e. skauto pasą ir pradėti teikti konsultacijas „Facebook“ grupėje „#PrisijungusiLietuva pataria ir konsultuoja“. Pasibaigus karantinui ir bibliotekoms atnaujinus savo veiklą e. skautų konsultacijos vėl sugrįš į daugelį šalies bibliotekų.

Šiuo metu projekte dalyvauja beveik 1,6 tūkst. e. skautų visoje Lietuvoje.