Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės. Įsigaliosiantys pakeitimai numato riboti menkių priegaudą priekrantėje. Žvejyba stabdoma nebus – žvejai galės žvejoti kitų rūšių žuvis.

2020 metams nustatytos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, atlantinių menkių specializuotoji žvejyba neleidžiama, galima tik jų priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis. Lietuvai yra skirta 113 t rytinių menkių kvota, iš kurios Baltijos jūros priekrantės žvejams kaip priegaudą leista sugauti beveik 11 t menkių.

„Ankstesniais metais, kol dar negaliojo šis draudimas, priekrantėje vien IV ketvirtyje buvo sugaunama 50-85 t menkių. Šiais metais, prasidėjus IV ketvirčiui, stebimas menkių laimikių didėjimas, todėl kyla grėsmė, kad per 1–2 mėnesius bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota. Atsižvelgiant į tai kilo būtinybė riboti menkių priegaudą priekrantėje, nestabdant žvejybos, kad žvejai galėtų žvejoti kitų rūšių žuvis pavyzdžiui, stintas“, – apie Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių pakeitimą sako Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės papildomos punktu, kuriame numatoma galimybė stabdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose statomais 45 (90)–59 (118) mm akių dydžio tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis, jei šiais, kaip priegauda, sugauta daugiau nei 10 proc. menkių.

Ūkio subjektas, kaip priegaudą sugavęs daugiau kaip 10 proc. menkių, turi nedelsdamas informuoti Žuvininkystės tarnybą, kuri sustabdo visų, žvejojančių atitinkamame žvejybos bare, ūkio subjektų žvejybą nurodyto akių dydžio statomaisiais tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis 3 kalendorinėms dienoms. Žvejyba gaudyklėmis ir mažesnio akių dydžio statomaisiais tinklais, kuriuose menkių priegauda paprastai jei ir būna, tai žymiai mažesnė, nei 10 proc. neribojama.

Žuvininkystės skyriaus vedėjas pastebi, kad pastaruoju metu Žuvininkystės tarnybos išleidžiami aštriašnipiai eršketai paaugę Kuršių mariose bei Baltijos jūroje vis dažniau pakliūva į žvejų tinklus.

„Ši eršketų rūšis, taip pat ir jūrinės nėgės, yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, o už jų gaudymą yra nustatyti žalos gamtai atlyginimo įkainiai - versline žvejyba jūroje užsiimantieji turi žinoti apie gresiančias sankcijas, todėl atsitiktinai sugauti šių rūšių saugomi gyvūnai turi būti nedelsiant paleidžiami. Pakeistose Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse nurodoma, kad draudžiama gaudyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytas žuvis“, – teigia J. Poviliūnas.