Socialinėje rizikoje atsidūrusiems žmonėms dažnai labai sunku atsitiesti. Benamės dalią patyrusi Jūratė – viena tų, kuriems pasisekė pakilti iš dugno. Moteris su keliais bendradarbiais – namų neturinčiu Karoliu, Motinos ir vaiko namuose su mažu sūneliu anksčiau prieglobstį radusia Veronika – turi darbą Vilniaus arkivyskupijos (VA) Carito žvakių dirbtuvėse.

Pirmąjį advento sekmadienį prasidėjo tradicinė Carito akcija „Gerumas mus vienija“. Jos metu visi galintys kviečiami auka prisidėti prie pagalbos vargstantiesiems.

Kiekvienas paaukojęs dovanų gaus žvakutę, pagamintą atskirtį patiriančių žmonių, kurie bando grįžti į darbo rinką ir visuomenę.

Dalį šių žvakių nuliejo ir Jūratė.

Jau turi stogą virš galvos

Jūratė iš Molėtų į Vilnių atvyko 2015 metais.

„Pradėjau tą benamio gyvenimo dalį“, – pasakoja ji.

Moteris tapo ir sunkumus patiriantiems žmonėms skirto socialinio centro „Betanija“ lankytoja.

„Pirmą kartą – tai karšto maisto. Labai norėjosi pavalgyti karšto maisto, nes tikrai nebuvo kur pasigaminti“, – prisimindama pirmąjį apsilankymą šiame socialiniame centre sako Jūratė.

Pasak moters, jai pasisekė – ji jau turi stogą virš galvos.

„Ir, sakau, stengiuosi iš to liūno kilti, kilti po truputį“, – aiškino buvusi benamė.

Nori eiti toliau

Kilti, kaip pati sako iš liūno, Jūratei padėjo ir prasminga veikla.

Jai pasiūlė padirbėti VA Carito socialinio centro „Betanija“ valgyklos, kurioje pati maitindavosi, savanore.

„Buvo smagu, kad po tiek metų kažkas pasitiki. Nes tikrai, kada tam dugne gyveni ir kada sieki iškilti, tikrai sunku. Ir labai malonu, kada pasitiki tavimi“, – teigia Jūratė.

Ji pripažįsta, kad buvo visokių momentų. O paklausta, kas toliau, sako: „Vis bandau po truputį. Jau dabar nebeskubu. Jau tik mažiukais žingsniais einu, nes tada tikrai virė viskas: norėjosi kuo greičiau, kuo greičiau, kuo greičiau, o išėjo vėl truputį bum. Bet vis tiek jau tada žinojai – ar sugrįžti, kur buvai, ar eiti toliau. Tai supratau, kad eiti toliau geriau.“

Žvakė – mūsų vienybės simbolis

Šiuo metu Jūratė dirba VA Carito žvakių dirbtuvėse. Čia drauge su dar keliais socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis ji lieja žvakes.

Šios dirbtuvės veikia daugiau kaip 15 metų. O viskas prasidėjo ieškant, kuo galėtų užsiimti Carito globoje esantys žmonės.

Tarp jų – išgyvenantys benamystę, jau perėję reabilitaciją ir besivaduojantys iš įvairių priklausomybių, buvę kaliniai, patiriantys ilgalaikį nedarbą bei skurdą, smurto artimoje aplinkoje aukos.

Kodėl žvakių gamyba? Tai – įdomus, jaukus, raminantis procesas, nereikalaujantis ypatingų fizinių ar intelektinių gabumų. Vis dėlto rezultatui pasiekti reikia daug darbo.

VA Carito žvakių dirbtuvėse nulieta žvakė tampa simboliu. Viena vertus – šviesos, kurios taip reikia ją gaminančiam žmogui. Kita vertus, tai ir žvakes perkančio žmogaus parama bei patikinimas, kad jis mato tą, kuris yra socialinėje rizikoje.

VA Carito žvakių dirbtuvėse Jūratės, Karolio, Veronikos pagamintų žvakių galite įsigyti ir internetinėje svetainėje zvakiudirbtuves.lt. Čia pat galite ir paaukoti ar kitaip paremti dirbtuves.

Visos gautos lėšos yra skiriamos socialinėje rizikoje esančių žmonių darbo vietų kūrimui.