Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu aptarti nacionalinį planą kovai su koronavirusu ir vakcinacijos strategiją Lietuvoje 2021 metais.

Šalies vadovo nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų parengti ir paskelbti aiškų koronaviruso valdymo planą, kuris apimtų visas svarbiausias strategijos dalis, pirmiausia koronaviruso valdymo įstaigų ir organizacijų sklandžios veiklos užtikrinimą.

„Raginu detaliau planuoti sklandžią įstaigų ir organizacijų, veikiančių pirmojoje kovos su koronavirusu fronto linijoje, veiklą. Pasigedome plano, kaip užtikrinti efektyvų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, ligoninių darbą, atsižvelgiant tiek į personalo, tiek į priemonių, resursų, sklandžių pirkimo procesų valdymą“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad mirčių statistikos rebusas – galimai tik organizacijos valdymo problemų ledkalnio viršūnė. Būtina numatyti įstaigų veiklos vertinimą, procesų peržiūrą, kad pavyktų užtikrinti ne tik efektyvią jų veiklą, bet ir sinergiją tarp koronaviruso valdymo institucijų. Laboratorijose taip pat pastebima koordinuoto priemonių tiekimo problema. Sisteminio požiūrio bei efektyvios valdysenos trūksta ir ligoninėse, ypač bendradarbiaujant skirtingo pavaldumo medicinos įstaigoms.

„Šiuo sudėtingu metu ligoninės yra svarbiausia kovos su pandemija linija, kurią privalome sustiprinti. Pirma, būtina diegti Sveikatos ekspertų tarybos rekomenduotus naujausius COVID-19 ligoninių gydymo metodus, tokius kaip didelio slėgio deguonies neinvazinės priemonės. Taip pat privalome didinti kitomis ligomis sergančių asmenų gydymo prieinamumą“, – teigė Prezidentas.

Susitikime aptarta testavimo strategija Lietuvoje. Prezidentas pabrėžė, kad testavimo apimčių plėtimas yra pagrindinė priemonė greičiau identifikuoti ligos židinius, užkardyti plitimą ir nukreipti pastangas į ligonių gydymą. Rekomenduota įtraukti greitųjų antigenų testų naudojimą į testavimo strategiją bei tyrimus atlikti didžiausios rizikos įstaigose – globos ir slaugos namuose, ligoninėse.

Nerimą kelia faktas, kad pakartotinis antigenų viešasis pirkimas paskelbtas tik šiomis dienomis, o tai reiškia, kad masiniam testavimui reikalingos medžiagos Lietuvą pasieks ne anksčiau kaip vasarį.

Pristatant koronaviruso planą daugiausia dėmesio sutelkta į vakcinavimo principų ir terminų aptarimą. Šalies vadovas pritarė pasirinktam vakcinavimo planui ir paragino užtikrinti kokybišką bei savalaikę komunikaciją piliečiams.

„Neturi likti vietos lietuviškam atsargumui, taupant vakcinas antram skiepui ar nepakankamo skaidrumo vakcinuojant didesnių ligoninių medikus pirmiau nei ypač pavojingomis sąlygomis dirbančius medikus mažesnėse ligoninėse. Kiekviena sugaišta diena vakcinuojant rizikos zonoje dirbančius medikus gali kainuoti jų gyvybes“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina skaidri ir aiški vakcinos apskaitos ir valdymo sistema bei reguliarus komunikavimas visuomenei apie vakcinavimo eiliškumą ir terminus.

Susitikime aptartas medikų ir slaugos darbuotojų sergamumo koronavirusu klausimas bei galimas prevencijos planas. Šiandien dėl COVID-19 ir kitų priežasčių negali dirbti apie 10 proc. gydytojų ir 15 proc. slaugytojų.

Dėmesio skirta ir kompleksinei medicininių paslaugų užtikrinimo miestuose bei regionuose problemai. Prezidentas paragino sveikatos apsaugos ministrą sparčiau efektyvinti medikų paslaugų teikimą nuotoliniu būdu bei lankant pacientus namuose.