COVID-19 pandemijai ir toliau plintant, pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tai rodo ir 2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pristatyti neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatai.

Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui. Tyrimai parodė, kad oro tarša padidina ligos dažnį ir sunkumą, tačiau dar turima per mažai duomenų, kad galima būtų užtikrinti jų tikslumą, vis dar nėra aiškus kiekybinis oro taršos poveikis ligai.

Kaip pastebi tyrimą apžvelgiantys Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai, viena iš pagrindinių atlikto tyrimo prielaidų buvo tai, kad oro tarša sukelia lėtines ligas, tokias kaip astma, lėtinė plaučių obstrukcinė liga, plaučių vėžys, širdies ligos ir diabetas. Šios ligos dažnai tampa priežastimi, dėl ko žmogų tenka guldyti į ligoninę COVID-19 infekcijos atveju, tai lemia sunkią ligos eigą ar netgi mirtį. Jau vien dėl šios priežasties oro taršos neigiamas poveikis COVID-19 pandemijai kelia rimtą susirūpinimą.

Be to, įrodyta, kad oro tarša sumažina kvėpavimo takų atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, išskyrus sunkų ūminį kvėpavimo takų sindromą. Atsiranda įrodymų, kad žmonės, gyvenantys didelės taršos zonose, turi didesnę tikimybę užkrėsti koronavirusu, dėl to yra didesnė tikimybė susirgti COVID-19.

Tačiau infekcijos protrūkiai ir oro tarša taip pat yra susiję ir su gyventojų tankumu bei kitais kintamaisiais, tad iki šiol labai sunku įvardinti bet kokį specifinį taršos poveikį, atskirti jį nuo kitų COVID-19 ligos protrūkių priežasčių. Tikėtina, kad iki šiol atliktų tyrimų metu oro taršos poveikis COVID-19 atsiradimui ir sunkumui buvo pervertintas.

Taip pat nustatyta, kad trumpalaikis oro taršos poveikis padidina tikimybę patekti į ligoninę dėl kvėpavimo ir širdies ligų. Didelės dalies sirgusių COVID-19 infekcija žmonių būklę apsunkino ilgalaikės nepalankios pasekmės, veikiančios širdies, kvėpavimo ir kitas žmogaus organų sistemas. Kyla pagrįstas susirūpinimas, kad žmogui susirgus, jo būklė gali pablogėti dėl ilgalaikio oro taršos poveikio.

Tyrime pažymėta, kad bendras oro taršos poveikis širdies ir lėtinėms plaučių ligoms yra gana didelis, todėl šalims reikėtų mažinti oro taršą. Tokia politika turėtų prisidėti ir prie mažesnio mirčių nuo COVID-19 skaičiaus, kurios galimai yra susijusios ir su didele oro tarša.