Portalo mano-gargzdai.lt redakciją pasiekė anonimo laiškas, kuriame raginama pasidomėti Gargždų kultūros centro veikla. Laiško autorius teigia, kad neseniai prašymus išeiti iš darbo centre vienu metu pateikė net trys darbuotojos.

Apie stagnaciją, naujų idėjų ignoravimą ir jaunų žmonių kaitą įstaigoje prabilta ne pirmą kartą. Kas iš tiesų šioje vietoje vyksta?

Įžvelgia vidinių problemų

Gargždiečiu laiške pasirašęs asmuo teigia, jog yra neramu dėl situacijos Gargždų kultūros centre.

„Siūlome pasidomėti, kodėl šioje darbovietėje tokia dažna darbuotojų, ypač jaunų, kaita. 2013 metais iš ten išėjo kultūros projektų vadovė, renginių vadybininkė, į motinystės atostogas išėjo režisierė. Apie rugsėjo-spalio mėnesį priimtos naujos darbuotojos visos solidariai padavė prašymus išeiti iš darbo. Ar neturi Kultūros centras vidinių problemų? Kodėl Kultūros skyrius, Savivaldybė nereaguoja į šią situaciją?“ – klausia laiško autorius. Jis pridūrė faktą, kad per nepilną dešimtmetį į Kultūros centrą atėjo ir išėjo apie 12 jaunų specialistų.

Paprašytas pakomentuoti situaciją, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis tvirtino, kad netiesa, jog nereaguojama į tai, kas vyksta – šie klausimai svarstomi, su visais kalbėtasi.

„Namų be dūmų nebūna. Kad padėtis katastrofiška, vėlgi negaliu pasakyti. Yra tam tikrų niuansų kaip ir kiekviename kolektyve, kiekvienoje įstaigoje. Ir darbo specifika čia yra išskirtinė: žmonėms reikia dirbti ir po darbo valandų, ir švenčių dienomis. Tai yra momentinė veikla. Kiekvienas renginys yra tarsi egzaminas, nežinai, ar viskas pavyks, bet kokia klaidelė žiūrovui yra absoliučiai matoma, suprantama, jos pataisyti nėra jokios galimybės, o neklystančių žmonių man nepavyko sutikti. Laiško autoriui nuoširdžiai galiu pasakyti, kad situaciją matome, valdome, sprendžiame“, – aiškino G. Bareikis.

Kultūros skyriaus vedėjas informavo, kad jo pozicija buvo išsakyta ir merginoms, parašiusioms prašymus išeiti iš darbo, ir įstaigos vadovams.

„Pasakyta labai aiškiai – skyrybose vieno kalto nebūna. Galbūt skirdamiesi mes galvojame, kad esame nekalti, ji ar jis – kaltas. Bet išanalizuokime viską ir matysime, kad tikrai abu kalti. Ir čia tas pats.  Ką padarysi, kad jaunimas galbūt nenori šiek tiek pavargti ir kažką užsitarnauti. Turbūt neblogai mes visi gyvename, kad bet kokia nedidelė nesėkmė ar pastaba leidžia priimti sprendimą bėgti. Man labai patinka toks posakis – stulbinami rezultatai niekada nepasiekiami tuoj pat, tačiau, jei dirbsite nuolat ir ilgai, dėsite akmenį vieną prie kito, tai vieną rytą pabudę pamatysite, kad pastatėte tai, kuo galite didžiuotis. Visiems to ir linkiu“, – kalbėjo G. Bareikis.

Teigia, kad pykčių nebuvo

Paklausta apie darbuotojų kaitą įstaigoje, Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė tvirtino, kad žmonės keitėsi dėl įvairių priežasčių.

„Buvo tokia situacija, kad viena darbuotoja, metus laiko atidirbusi vadybininke, nors iš tiesų yra žurnalistė, prieš miesto gimtadienį pasakė, kad supranta, jog yra ne savo rogėse bei nurodė, kad po miesto gimtadienio išeis iš darbo. Kita darbuotoja dabar augina vaikelį. Po dviejų metų ji turi teisę sugrįžti. Rudenį keitėsi projektų vadovė, norėjusi ramesnio darbo, nes turi šeimyną, tris vaikus. Buvo laikas, kai  panašiu metu ieškojome trijų žmonių“, – B. Oželienė prisiminė metą, kuomet buvo priimtos trys neseniai darbo Kultūros centre atsisakiusios merginos: režisierė Rima Ambrulienė, projektų vadovė Justė Jankutė ir renginių vadybininkė Simona Mocejūnaitė.

„Merginos prisistatė, buvo susipažinta. Jos sakė, kad nori pabandyti, ką reiškia dirbti biudžetinėje kultūros įstaigoje. Negaliu sakyti, kad kažkas buvo blogai ar kad man jos nebūtų patikusios. Dirbo mergaitės, tvarkėmės“, – teigė Kultūros centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad darbas kultūros srityje nėra lengvas – tenka aukoti vakarus, savaitgalius.

„Visos trys merginos buvo iš Klaipėdos. Ne visos vairuoja. Nuo algos nusiima apie 400 litų dėl to, kad reikia važinėti. Centre yra ir seniai dirbančių darbuotojų iš Klaipėdos, bet mes, senbuviai, turbūt esame pripratę prie važinėjimo. Atlyginimai irgi nėra dideli. Į rankas iki 1300 litų, gal ir tas turėjo įtakos“, – kalbėjo B. Oželienė.

Direktorė svarstė, kad jauni žmonės nuolat ieško naujų galimybių, kažką keičia. Ji mąstė, kad žmonės į niekur neišeina, ir spėjo, kad merginos galbūt turi kitokių planų.

„Kartu atėjo, galbūt nenorėjo pasilikti kažkuri viena. Gal pagalvojo, kad vienai reikės viską daryti, bet taip nebūna. Jaunų žmonių galbūt ir tas atlyginimas netenkina. Lauk dabar, kada jį padidins...“ – sakė B. Oželienė.

Gargždų kultūros centro vadovė teigė, kad didelių pykčių su išėjusiomis merginomis nebuvo.

„Negaliu sakyti, kad kažkas buvo blogai. O darbuotojai visada keičiasi. Mes, vyresni, kurie esame atidirbę per dvidešimt ar trisdešimt metų, keitimų nebesiryžtame daryti, esame pripratę prie kolektyvo ir t.t. Kalbant apie kolektyvą, žinote, kaip būna, kai ateina trys nauji žmonės. Buvo gal kokio atsargesnio pasižiūrėjimo, o kažko didesnio – ne. Nebent aš nežinau, juk ir vadovai ne visada viską žino. Bet kad mes būtume su durų trenksmais išsiskyrę, taip nebuvo. Merginos sakė, kad jų viltys ne visai tokios, kokios buvo iš pradžių“, – aiškino B. Oželienė.

Direktorė nurodė, kad darbuotojų bus ieškoma, o darbai bus dirbami toliau – nekils nesklandumų nei dėl šiuo metu vykstančio Gargždų muzikos festivalio, nei dėl artėjančio miesto gimtadienio.

Kultūros centrą palikusių merginų komentaras:

„Į Gargždų kultūros centrą atvykome su polėkiu ir noru dirbti iš širdies, žinodamos, kiek daug dirbsime ir kokį atlyginimą gausime, kaip ir žinodamos, kad keliausime į darbą iš Klaipėdos. Sunkus darbas, viršvalandžiai, savaitgaliai, iššūkiai – tai buvo ir yra mūsų kasdienybė, nes išmanome ir mylime savo darbą. Viena iš mūsų – profesionali režisierė, teatro magistrė, turinti dvylikos metų darbo patirtį, kita – režisūros ir lietuvių filologijos bakalaurė, literatūrologijos magistrė, dešimt metų vedanti ir organizuojanti renginius. Iki paskutinės akimirkos dirbome iš visų jėgų. Daug padarėme, palikome miesto šventės koncepciją, jos ir kitų būsimų renginių programas, atlikėjų kontaktus, kitą informaciją, kurią tereikia įgyvendinti. Mūsų parašytas projektas Gargždų muzikos festivaliui įgyvendinti gavo 20 000 litų. Galėjome padaryti ir dar daugiau. Deja...

Jau per pirmą darbo mėnesį pastebėjome problemas, kurios negali būti priimtinos įstaigoje, kuri puoselėja kultūrą. Vadovybei apie tai iškart sakėme, tačiau... Buvo žadama, gražiai kalbama, bet... Nieko NEDAROMA. Mes dirbome ir laukėme... Požiūris į darbuotoją, požiūris į darbuotoją, kaip ŽMOGŲ, kolektyvinis darbas, bendradarbiavimas, objektyvumas, teisybė... Į visa tai požiūris šioje įstaigoje, švelniai tariant, neįprastas. Mes mokame priimti profesionalią ir objektyvią kritiką, nes ji – neišvengiama. Mes vertiname ir gerbiame žmones, su kuriais dirbame, ir tuo pačiu norime, kad būtume vertinamos bei gerbiamos taip pat.

Įdomiausia tai – jog problemos Gargždų kultūros centre, pasirodo, yra žinomos jau seniai, tik niekas jokių priemonių nesiima iki šiol. Tuomet ir kyla klausimas, ar geriau susitaikyti su esama padėtimi, ar geriau „iškelta galva“ išeiti, išlaikant savo orumą bei savigarbą. Kiek kartų galima kalbėti, kiek kartų galima būti neišgirstam... Su vėjo malūnais kovoti neverta...

Atsisveikinome gražiai. Tiesiog... Mes pasakėme: „Jei bent kas nors pradės keistis, paskambinkite, mes sugrįšime“. Beje, džiugu bent tai, kad tikrą tiesą žino tie, kurie ją ir turi žinoti. O mes... Linkime didžiausios sėkmės, pokyčių, taip greitai nesikeičiančių darbuotojų, tolerancijos, vidinės bei bendravimo kultūros, noro keistis ir tobulėti. Linkime, kad nereikėtų prarasti žmonių, kurie išties nori Gargždų miestui dovanoti gražių švenčių ir renginių, kurie tiesiog myli žmones ir savo darbą. Trijų darbuotojų išėjimas vienu metu, kurie neturi kito darbo – akcija, prašanti susimąstyti ir išgirsti. Galbūt tai dovanos geresnius laikus Gargždų kultūros centrui ir jų esamiems bei būsimiems darbuotojams.“