Klaipėdos rajono savivaldybė mano suradusi kelią, kaip stabilizuoti mokesčius už atliekas - jos valdoma viešoji įstaiga „Gargždų švara“ jau pasirašė sutartį dėl visų savivaldybės teritorijoje susidarančių šiukšlių rūšiavimo. Tai turėtų būti daroma uostamiestyje, Liepų gatvėje.

„Gargždų švaros“ vadovas Rimantas Martinkus skaičiuoja, kad tai leis sutaupyti apie 20 proc. tos sumos, kurią esą būtų reikėję išleisti ir toliau vežant tokius pat atliekų srautus į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) administruojamą Dumpių sąvartyną.

Kokią įtaką gali padaryti toks Klaipėdos rajono savivaldybės, vienos iš bendrovės akcininkių, sprendimas, KRATC atstovai sako kol kas dar analizuojantys, nes šią naujieną sužinojo tik iš žurnalistų.

Teismai nepadėjo

Žinia, Klaipėdos rajono savivaldybė ilgai priešinosi KRATC sprendimui beveik 2,5 karto didinti Dumpių sąvartyno vartų mokestį. Pastarojo didėjimą KRATC aiškino sąnaudų augimu, kurį lemia Europos Sąjungos (ES) keliami atliekų rūšiavimo ir perdirbimo reikalavimai (2013 m. sąvartyne turėjo atsidurti ne daugiau kaip 50 proc. jo prižiūrimoje teritorijoje susidarančių atliekų).

Klaipėdos rajonas kartu su kai kuriomis kitomis regiono savivaldybėmis tokį KRATC valdybos sprendimą buvo net apskundęs teismui, tačiau nieko nepešė.

Pasak R. Martinkaus, siekiant sustabdyti galimą tolesnį „nepagrįstą“ sąvartyno vartų mokesčio ir atliekų rinkliavos didėjimą, buvo nuspręsta paskelbti konkursą visoms rajone susidarančioms atliekoms rūšiuoti ir utilizuoti. Jį laimėjo dabar rajone atliekų surinkimo paslaugą teikianti UAB „Ekonovus“. Su ja jau pasirašyta atitinkama sutartis, kurioje tarifai užfiksuoti trejiems metams.

„Į Dumpių sąvartyną turėtų keliauti tik tai, kas nebetinkama perdirbti arba sudeginti. Mūsų skaičiavimais, net ir sudėjus mokėjimus už „Ekonovus“ paslaugas bei sąvartyno vartų mokesčius už po rūšiavimo likusias atliekas, pavyks sutaupyti apie 20 procentų lėšų lyginant su tuo, jei nieko nekeistume“, - tvirtino „Gargždų švaros“ vadovas.

Anot jo, rūšiavimo darbai turi prasidėti ne vėliau kaip liepos 15-ąją.

Pernai Klaipėdos rajone buvo surinkta apie 18 900 tonų atliekų.

Tikisi suspėti

„Ekonovus“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Raimundo Čigo teigimu, rūšiuoti atliekas numatoma pradėti iki sutartyje numatytos datos - liepos vidurio.

„Tikimės iki tol gauti ir visus reikiamus leidimus, įrengti papildomą įrangą“, - sakė R. Čigas.

Anot jo, siekiant teikti šią paslaugą numatoma investuoti apie pusę milijono litų, planuojama papildomai įdarbinti iki 8 žmonių.

„Išrūšiuotos atliekos bus parduodamos perdirbti, žaliosios - išvežamos į joms skirtas aikšteles, į sąvartyną keliaus tik netinkamos perdirbti arba sudeginti. Sutartį dėl perdirbimui netinkamų atliekų deginimo su „Fortum Klaipėda“ turime pasirašę jau seniau“, - sakė R. Čigas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys tvirtino, kad „Ekonovus“ norint rūšiuoti visas Klaipėdos rajono atliekas dar būtina atlikti procedūras, kurios gali užtrukti nuo 3 mėnesių iki metų.

„Šiuo metu „Ekonovus“ turi leidimą, pagal kurį gali rūšiuoti antrines atliekas ir iki 2 000 tonų komunalinių atliekų per metus. Jei bendrovė nori padidinti šį rūšiavimo pajėgumą, jai reikia keisti leidimą ir dėl to atlikti atitinkamas procedūras. Preliminariai vertinant, jai užtektų planuojamos ūkinės veiklos atrankos procedūros, kuri paprastai trunka iki trijų mėnesių. Tačiau jei prireiktų poveikio aplinkai vertinimo, jis gali trukti nuo pusmečio iki metų“, - sakė A. Kairys.

„Gargždų švaros“ vadovas R. Martinkus savo ruožtu sakė, jog jei „Ekonovus“ nepradės laiku teikti paslaugos, jai bus taikomos sutartyje numatytos sankcijos.

„Konkurse dalyvaujanti bendrovė turi blaiviai vertinti visus savo pajėgumus bei galimybes“, - sakė R. Martinkus.

Kaip su rūšiavimo gamykla?

Klaipėdos rajono savivaldybės, kuri yra ir KRATC akcininkė, sprendimas rūšiuoti atliekas savarankiškai kelia klausimų ir dėl Dumpių sąvartyne numatytos statyti rūšiavimo atliekų gamyklos.

Žinia, pernai lapkritį KRATC pasirašė sutartį su UAB „NEG Energy“, kuri įsipareigojo iki 2015 m. balandžio už 41,6 mln. litų Dumpių regioniniame sąvartyne pastatyti atliekų rūšiavimo gamyklą. KRATC ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis bus įrengtos mechaninio apdorojimo linijos, skirtos preciziškai išrūšiuoti iš visos Klaipėdos apskrities atgabenamas komunalines atliekas.

Pagal techninį projektą buvo numatyta, kad gamykloje dirbs 46 darbuotojai, iš jų 34 - rankinio rūšiavimo vietose.

Klaipėdos atliekų rūšiavimo gamyklos statybai ES skirs 80,81 proc. būtinų lėšų. Likusią dalį finansuos KRATC.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistų vertinimu, Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimas neigiamos įtakos šiam projektui neturės.

„Atliekų rūšiavimo gamyklos statybos sutartyje nurodytas numatomas išrūšiuoti komunalinių atliekų kiekis - 75 000 tonų per metus. Paraiškoje yra pateikti prognozuojami skaičiavimai visam regionui, tačiau skaičiavimai yra išdalinti pagal kiekvieną savivaldybę. Imant vien Klaipėdos miesto savivaldybės prognozę, 2013 metais numatomas komunalinių atliekų kiekis siekė 89 427 tonas. 2013 m. gruodžio 19 d. sudarytose sutartyse su komunalinių atliekų vežėjais UAB „Specialus autotransportas“ ir UAB „Ekonovus“ numatyti preliminarūs surenkamų komunalinių atliekų kiekiai Klaipėdos mieste siekia 48 000 ir 19 000 tonų per metus. Be to, Neringos miesto savivaldybės administracija turi pasirašiusi su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru analogišką sutartį kaip ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taigi, tikėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės priimtas sprendimas savarankiškai rūšiuoti komunalines atliekas lemiamos neigiamos įtakos minėtajam ES pinigais remiamam KRATC projektui neturės“, - rašoma APVA atsakyme „Vakarų ekspresui“.

„Rekomenduojame regioniškumą“

Vilma KAROSIENĖ, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė

Įstatymas numato, kad atliekų tvarkymas yra savarankiška savivaldos funkcija, tad savivaldybės gali pačios spręsti, kaip tai daryti, tačiau joms tenka ir atsakomybė, kad būtų vykdomi visi reikalavimai. Tačiau mes visada rekomenduojame veikti regioniniu principu. Skirstant Europos Sąjungos paramą dažniausiai irgi vadovaujamasi regioniniu principu. Be to, taip veikti dažniausiai yra ir pigiau. Juk važiuoti vienu automobiliu keliese yra gerokai pigiau nei vienam. Teiginių, kad Klaipėdos rajono savivaldybei bus pigiau vienai rūšiuoti atliekas, komentuoti negaliu, nes nesu įsigilinusi į šią konkrečią situaciją.