Pandemijos laiku valstybės garantuojama teisinė pagalba dauguma atvejų teikiama nuotolinėmis priemonėmis, tačiau suvaržymų situacija lėmė jos mažėjimo tendencijas. Pernai pirminė teisinė pagalba suteikta beveik 40 000 žmonių. 2019 metais šis skaičius apėmė 40 853.

Pastaroji teisinė pagalba žmogui suteikia galimybę nemokamai gauti teisinę informaciją, konsultacijas, pagalbą ginčą spręsti taikiai, taip pat pirminės teisinės pagalbos specialistai padeda parengti dokumentus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms, nesudėtingus procesinius dokumentus, pavyzdžiui, prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Pirminės teisinės pagalbos reikia kreiptis į savivaldybes, tačiau svarbu nepamiršti, jog tuo pačiu klausimu nemokama pagalba suteikiama tik vieną kartą.

Antrinės teisinės pagalbos paslaugomis 2020 metais pasinaudota daugiau nei 36 000 atvejų.

Šios paslaugos yra skirtos socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, kurie dėl sunkios materialinės padėties ar kitų ypatingų aplinkybių negali patys apginti savo teisių ir interesų.

Antrinės teisinės pagalbos atveju, valstybė žmogui užtikrina procesinių dokumentų parengimą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, taip pat gynybą ar atstovavimą. Valstybė padengia ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti gyventojai, kurių asmens ar šeimos turtas bei metinės pajamos neviršija nustatytų turto ir pajamų lygių. Tokie teisinės pagalbos finansavimo lygiai yra du. Jei žmogaus pajamos ir turtas neviršija pirmojo lygio, jam priklauso nemokama pagalba. Šiuo atveju žmogaus mėnesinės pajamos neturi viršyti 401,92 eurų. Jei pajamos neviršija antrojo lygio – besikreipiančiajam valstybė apmoka pusę teisinės pagalbos sumos ir tuomet mėnesio pajamos negali būti didesnės nei 602,88 eurų.

Turto ir pajamų lygius nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi besikreipiančiojo Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje bei prašyme pateiktus duomenis.

Tačiau, neatsižvelgiant į pajamas bei turtą, šių paslaugų gali sulaukti žmonės su negalia, nemokantys proceso kalbos, nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, gaunantys socialinę pašalpą bei kitais sudėtingais gyvenimo atvejais.

Antrinės teisinės pagalbos reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Vilniuje arba jos teritorinius padalinius. Advokatą, atstovausiantį žmogaus interesus, galima pasirinkti savo nuožiūra, jei jis sutinka teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje, arba iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sudaryto sąrašo.

Tiek pirminės, tiek antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gali kreiptis Lietuvos bei ES valstybių narių piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje ar ES šalyje narėje, taip pat tie, kurie turi teisę gauti pagalbą pagal mūsų šalies tarptautines sutartis, jei atitinka aptartus reikalavimus.