Naujas ekonomikos augimo centras, 0,5 mlrd. eurų investicijos, iki 4 000 naujų darbo vietų iki 2030 metų – apie tai praėjusią savaitę Klaipėdos rajono tarybos nariams kalbėjo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės atstovai, užsimoję praplėsti Klaipėdos LEZ teritoriją. Pastaroji, užimanti 77,873 ha plotą, planuojama, atsirastų Klaipėdos rajono savivaldybės Gobergiškės kaime, šalia autostrados ir neseniai pastatytos SBA grupės gamyklos „Laminn“. Šiam klausimui šiandien vykusiame Tarybos posėdyje politikai pritarė bendru sutarimu, toliau bendrovė turės sulaukti ir Vyriausybės palaiminimo.

Vystytų baldų gamybą ir medienos pramonę

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas, pristatinėdamas planus komitetų posėdžiuose, pasakojo, kad šioje naujai plėtojamoje LEZ zonoje planuojama vystyti baldų gamybos ir medienos pramonės klasterį. Jame planuojama sujungti baldų gamybos ir medienos pramonės bei su šioms veikloms susijusių aukštųjų technologijų, logistikos ir sandėliavimo, žaliavų, įrangos ir komponentų gamybos, techninio serviso ir paslaugų teikimo, profesinio rengimo bei technologijų vystymo jmones. Pirmasis investuotojas būtų SBA koncernas, kuris iki 2023 metų planuoja pastatyti dar vieną 50 tūkst. kv. m gamyklą, investuoti apie 57 mln. eurų, sukurti apie 500 darbo vietų. Naujai plečiamoje LEZ teritorijoje, planuojama, kad apie 20 proc. sudarytų SBA grupės įmonės projektai, 40 proc. – šios grupės partneriai, tiekėjai, pirkėjai, taip pat 40 proc. būtų skirta kitos medienos ir baldų pramonės įmonėms.

Šiuo metu įstatymiškai Klaipėdos LEZ ribos gali sudaryti iki 412 ha, tačiau iki pat šiol teritorijos ribos yra ne maksimalios ir sudaro 293,9 ha.

„Dirbome su Savivaldybės administracija, kad rastume valstybinės žemės, kur galėtume išsiplėsti rajono ribose, bet tokių teritorijų neradome. Todėl teritorija planuojama privačioje žemėje, visa teritorija priklauso SBA koncernui. Pagal LEZ įstatymą, mes arba iš jų išpirksime arba išsinuomosime“, – dėstė E. Kiudulas.

Kaip teigiama LEZ valdymo bendrovės pranešime, palankias investavimo bei veiklos klasteryje sąlygas potencialiems investuotojams sukurtų ne tik sinergijos efektas dirbant klasteryje, bet ir LEZ statusas, numatantis palankias mokesčių, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas zonoje.

Tokiu būdu klasteriui būtų suteiktas reikšmingas investicinis patrauklumas, kuris leistų Lietuvai ir Klaipėdos regionui sėkmingai konkuruoti dėl naujų investicijų pritraukimo. Įjungiant klasterio teritoriją į Klaipėdos LEZ teritorijos ribas būtų beveik baigtas neleistinai ilgai užsitęsęs Klaipėdos LEZ teritorijos ribų formavimas bei sukurtas itin patrauklus bei konkurencingas naujų investicijų traukos taškas.

SBA sutinka, kad jiems nuosavybės teise priklausanti klasterio teritorija būtų įjungta j Klaipėdos LEZ teritorijos ribas ir valstybė neturėtų prievolės šią teritoriją iš savininko išpirkti. Klaipėdos LEZ praplėtus savo ribas, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje buvo igyvendintas vienas iš didžiausių Lietuvoje plyno lauko investicinis gamybinis projektas.

Tarybos nariai turėjo klausimų

Komitetų posėdžiuose Tarybos nariai turėjo klausimų LEZ plėtros vystytojams. Socialdemokratas Jonas Dromantas domėjosi, kokią naudą rajonui duos toks ribų praplėtimas.

E. Kiudulas teigė, kad pagrindinis atsipirkimas Savivaldybei bus per gaunamus fizinių asmenų pajamų mokesčius, sukurtas darbo vietas. Atsakydamas į klausimus, jis priminė, kad LEZ teritorijoje veikiančios įmonės gauna mokestinių lengvatų, pavyzdžiui nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.

Įmonės atstovas teigė, kad nuo Savivaldybės „nuimamas galvos skausmas“ dėl infrastruktūros plėtros, nes LEZ plėtrai Vyriausybė yra numačiusi tam tikrus finansinius šaltinius.

Vicemerė Audronė Balnionienė teiravosi, ar į LEZ teritoriją nepatektų „Vlantana“.

Bendrovės vadovas teigė, kad į planuojamą plėtros teritoriją „Vlantana“ nepatenka: „Turime įsipareigoti pritraukti tam tikro dydžio investicijas, logistika nėra ta sritis, kurią Vyriausybė dėtų į prioritetines.“

Jis priminė, kad yra trys sprendimų priėmėjai – LEZ valdymo bendrovė, Savivaldybė, o galutinį sprendimą priima Vyriausybė, gavusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritarimą.

Tarybos narys Raimondas Simonavičius klausė, ar naujai vystomoje zonoje, nėra gyvenamųjų sklypų.

„Į teritoriją patenka visi sklypai, kuriuos SBA yra išpirkę ir interesų konfliktų nėra, neturi būti neaiškumų dėl žemės“, – atsakė E. Kiudulas.

Tarybos narys Nerijus Galvanauskas teiravosi, kokie Klaipėdos LEZ konkurenciniai pranašumai prieš Vilniaus ar Kauno.

Į klausimą atsakydamas Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas pastebėjo, kad tiems projektams, kuriems reikalinga daug darbo vietų, regione sunku konkuruoti su Vilniumi ir Kaunu.

„Prie didmiesčių, jie turi darbo jėgos išteklius, apie 350–400 tūkst., mes gal apie 150 tūkst. teturime. Tai sudėtinga, tačiau projektus, kur iki 300 darbo vietų, mes sėkmingai realizuojame.“

Jis pasakojo, kad Klaipėdos LEZ pranašumas – uostas, taip pat turimas priėjimas prie geležinkelio linijos, privati nosavybė.

Klaipėdos LEZ reikšmė ekonomikai

R. Bakas Ekonomikos ir biudžeto komiteto nariams parengė išsamesnį pristatymą apie Klaipėdos LEZ vykdomą veiklą ir planus. Jis priminė, kad Klaipėdos LEZ, priėmus atitinkamus sprendimus Seime ir Vyriausybėje, buvo įsteigta 2002 metais Klaipėdos miesto ribose. Įstatymiškai buvo apibrėžta, kaip Klaipėdos LEZ turi plėtotis.

Klaipėdos LEZ teritoriją sudaro du žemės sklypų masyvai – vienas Klaipėdos miesto teritorijoje (206,59 ha) ir kitas Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos Rimkų kaimo teritorijoje – 87,34 ha.

„Atsiradus poreikiui, kai klientams reikėjo paslaugų, susijusių su geležinkeliu, atsirado noras plėstis, taip į LEZ pateko ir „NEO GROUP“ valdoma teritorija, kuri yra Klaipėdos rajono administracinėse ribose“, – kalbėjo R. Bakas.

Jis vardijo statistiką – Klaipėdos LEZ dirba virš 100 įmonių iš 18-os valstybių, sukurta apie 6 500 darbo vietų. 2019 metų duomenimis, buvo investuota 640 mln. eurų, o apyvarta siekė 1,2 mlrd. eurų.

Klaipėdos LEZ įmonės sukuria 2,65 proc. Lietuvos BVP, 2,95 proc. šalies eksporto, 22 proc. Klaipėdos miesto BVP. Klaipėdos miesto tiesioginių užsienio investicijų dalis iš Klaipėdos LEZ įmonių – 66,7 proc. Kas 7-tas darbingo amžiaus klaipėdietis statistiškai dirba LEZ teritorijoje.

Kalbėdamas apie SBA, jis pabrėžė, kad tai lyderė Baltijos šalyse vilktųjų korpusinių baldų gamybos srityje, o baldų eksportas pasaulyje auga 5–7 proc. per metus, Lietuvoje – vidutiniškai 15 proc. per metus. Visgi, Lietuva šioje srityje užima mažiau nei 1 proc. nuo pasaulio dalies.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės atstovas teigė, kad siekia tapti žaliąją, tvarią ir inovatyvią pramonę vystančia LEZ. Anot jo, puikus pavyzdys – jau pastatyta SBA koncerno gamykla prie autostrados, kuri realizuoja gamtą tausojančius sprendimus.

Šiuo metu LEZ VB akcininkai yra UAB „Baltic Fund Investments“ (37,066 proc.), KFEZ LLC (33,327 proc.), UAB „SLEZ VB“ (15,775 proc.), AB „Akmenės cementas“ (2,870 proc.), AB „Klaipėdos baldai“ (2,639 proc.), UAB „Ergo Lietuva“ (1,435 proc.), UAB „Pasaulio prekybos centras“ (1,672 proc.) ir Eimantas Kiudulas (1,205 proc.). Dar 10 fizinių ir juridinių asmenų priklauso po mažiau kaip 1 proc. LEZ VB akcijų. Vieną simbolinę LEZ VB akciją turi Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos LEZ ir planuojama plėtra. Iš Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pristatymo.