Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotinės chirurgijos operacijas atliekančius medikus konsultuojantis Siegeno (Vokietija) St. Marien ligoninės Bendrosios, visceralinės ir vaskulinės chirurgijos departamento vadovas profesorius Dietmar Stephan, sako, jog per kelerius metu ši pažengs į priekį dideliu greičiu. Jau dabar chirurginėje praktikoje pritaikomi vis pažangesni robotai, o po kiek laiko juos bus galima diferencijuoti skirtingoms operacijoms.

Regis, robotinė chirurgija plačiam medicinos pasauliui tapo prieinama dar gana neseniai?

Žodis „robotas“, kaip žinoma, paplito po čekų rašytojo Karelo Čapeko knygos „Rossum universal robots“ pasirodymo dvidešimtaisiais praėjusio amžiaus metais. O robotinės chirurgijos idėja gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose dar 1980 metais, kuomet NASA kartu su Stenfordo universiteto mokslininkais ėmė kurti sistemas, kurios įgalintų atlikti operacijas per atstumą.

Greito progreso nebuvo, bet jau 1997 metais buvo atlikta pirmojo robotinė operacija žmogui. Robotinė chirurgija tapo prieinama plačiąją prasme nuo du tūkstantųjų metų, kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų FDA agentūra aprobavo pirmąją robotinę sistemą „da Vinci“, sukurtą kompanijos „Intuitive“.

Įdomu, kad daugiausia visuomenės susidomėjimo sukėlė gana paprasta robotinė operacija – tulžies pūslės pašalinimo operacija, kurią po metų atliko chirurgas Jacques Marescaux. Jis, būdamas Niujorke, JAV, atliko operaciją pacientei, esančiai Strasbūre, Prancūzijoje. Šiais laikais tokių operacijų atliekama nemažai, tik tai dar nėra kasdienybės dalis.

Robotinės chirurgijos sistemos pranoksta viena kitą. Kokie didžiausi pasiekimai tarnaujantys chirurgams?

Robotinė sistema „Da Vinci“ bene penkiolika metų buvo vienintelė egzistuojanti rinkoje, tad ir šis pavadinimas buvo tarsi sinonimas chirurginiam robotui. Kurdama vis naujesnės kartos robotus ši kompanija sistemą ištobulino, o konkurentų atsiradimą stabdė ir kompanijos politika, kuri užpatentuodavo kiekvieną įdiegtą inovaciją, instrumentą, lanksčias alkūnes ir kita. Taigi, ši robotinė sistema plito pamažu ir pagrindinė to priežastis – kaštai: ne tik pačios operacijos, bet ir jos atlikimo, nes kiekvieno operacijos metu naudojami vienkartiniai itin brangūs instrumentai.

Prieš šešerius metus pasaulyje imta naudoti antra robotinė sistema „Senhance“ (gamintojas „Transenterix“). Jos kūrėjai sukonstravo daugkartinio naudojimo robotinius instrumentus ir tai sumažino kiekvienos operacijos atlikimo išlaidas. Pačios robotinės sistemos kaina, palyginti su „da Vinci“, yra panaši.

Tiesa, kiek skiriasi paties roboto darbo principas: jei sistemoje „da Vinci“ robotinės rankos yra įmontuotos į vieną konsolę, „Senhance“ kiekviena robotinė ranka yra atskira, kad, priklausomai nuo operacijos pobūdžio, būtų patogiau jas išdėstyti aplink operacinį stalą. Į šią sistemą įdiegtos kelios technologinės naujovės: kamera valdoma chirurgo akių obuolių judesiais, yra lytėjimo pojūtis. Prilietęs robotiniu instrumentu kietą paviršių, chirurgas tai jaučia (tokio jutimo sistemoje „da Vinci“ nėra).

Chirurgo darbo konsolė yra atvira, jis gali operuoti stebėdamas ekraną ir tuo pat metu matyti, kas vyksta operacinėje (operuodamas „da Vinci“ chirurgas veidu priglunda prie konsolės ir mato tik operacijos lauką). Tačiau didžiausias sistemos „Senhance“ privalumas tas, kad tai pirmoji chirurginė robotinė sistema, kur robotiką pavyko sujungti su dirbtiniu intelektu. Nauja roboto versija jau sukurta ir po keleto savaičių bus išbandoma klinikinėje praktikoje.

Robotinės sistemos „Da Vinci“ ir „Senhance“ turi ir Europos, ir Jungtinių Amerikos Valstijų akreditaciją, ir yra instaliuotos įvairiose pasaulio šalyse. Robotinė sistema „Senhance“ turi papildomus setifikatus Rusijai, Taivanui ir Japonijai. Trečioji ir jauniausia robotinė sistema- „Versius“ – kol kas turi tik Europos akreditaciją ir šių sistemų daugiausiai Jungtinėje Karalystėje, tačiau jos pamažu plinta ir visame žemyne. Įrodymais paremtos medicinos duomenų apie sistemas „da Vinci“ ir „Senhance“ nemažai, o apie „Versius“ panaudojimą klinikinėje praktikoje kol kas yra tik keletas straipsnių.

Siegeno (Vokietija) St. Marien ligoninės Bendrosios, visceralinės ir vaskulinės chirurgijos departamento vadovas profesorius Dietmar Stephan

Kaip suprantu, kuriant chirurginius robotus varžosi keli gamintojai?

Sistemos „Versius“ gamintojas – „Cambridge Medical Robotics“, Jungtinė Karalystė. Pirmos operacijos klinikoje su šia sistema buvo atliktos prieš porą metų vienoje Indijos Pune miesto ligoninių. Tais pačiais metais gauta ir Europinė akreditacija, pradėtos operacijos Jungtinėje Karalystėje, na, o Prancūzijoje ši sistema operacijoms pradėta naudoti tik pernai rudenį.

Keletas principų yra tokie pat kaip ir „Senhance“: atvira chirurginė konsolė, atskiros roboto rankos, ir kas labai svarbu – daugkartinio naudojimo instrumentai. Tačiau dar nesukurtas visas šiai sistemai reikalingų chirurginių instrumentų spektras. Ji kol kas dar neturi šiuolaikiškos elektrokoaguliacines įrangos, būtinos sudėtingesnėms chirurginėms operacijoms.

Tiesą sakant, jau yra sukurta robotinių sistemų, kurių naudojimas aprobuotas tik vienoje šalyje: „Microhand S“ sistema Kinijoje, „Hinotori“- Japonijoje, „Revo-I“ – Korėjoje bei kitos. Vokietijoje sukurta robotinė sistema „Avatera“, kuri orentuota į prostatos vėžio chirurgiją, šiuo metu didesnės plėtros neturi.

Šių metų pabaigoje ir per ateinančius metus laukiama dar vieno spartaus žingsnio robotinės chirurgijos srityje – trijų stambių robotinių projektų pasirodymo rinkoje. Kompanija „Medtronic“ baigia kurti robotą „Hugo“, kurio panaudojimą klinikoje žadama įgyvendinti jau šiemet. Dviejų gigantinių kompanijų – „Johnson and Johnson“ ir „Google“ projektas – robotinė sistema „Verb“, apie kurią dar žinoma nedaug, o ir jo pasirodymas rinkoje vis atidedamas. Kompanija „Titan Medial“ baigia kurti robotinę sistemą „Sport“, kuri bus skirta vadinamajai vienos angos (vieno porto) chirurgijai.

Kokia robotinių operacijų ateitis?

Jeigu šiandien pasauliniu masteliu naudojant robotą atliekama tik penki procentai operacijų, po kelerių metų situacija neabejotinai sparčiai keisis. Konkurencija tarp kūrėjų ne tik padarys robotinę chirurgiją labiau finansiškai prieinamą naudojimui, bet ir pati įranga neišvengiamai taps tobulesnė.

Kita vertus, šiandien sakydami „robotinė operacija“ turime omenyje tarsi vieną ir tą patį veiksmą. Tikėtina, kad netrukus kalbėsime apie vienos ar kitos robotinės sistemos privalumus vienoje ar kitoje chirurgijos srityje, ir lygindami juos tarpusavyje galėsime atsirinkti, kas atneša didžiausią naudą pagrindiniam tikslui – paciento sveikatai.

Lietuvoje jau galime pasidžiaugti taip pat pradėta naudoti robotine chirurgija...

Taip, tarp visų Baltijos šalių robotinė chirurgija šiuo metu plėtojama tik Lietuvoje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia nuo du tūkstančiai devynioliktųjų dirbama su keturių rankų robotine sistema „Senhance“. Atliekamos pilvo chirurgijos, urologijos, ginekologijos robotinės operacijos. Dirba dešimt įvairių specialybių gydytojų, slaugytojai, anestezistai. Per tą laiką padaryta didelė pažanga, o rezultatai – labai geri. Tokiu būdu atliktų robotinių operacijų skaičius jau artėja prie penkių šimtų.

Tik laiko klausimas, kada Klaipėdos universitetinės ligoninės pavyzdžiu paseks ir kitos Lietuvos bei Baltijos šalių ligoninės.