Sekmadienio vakare pramogavęs ir skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 be reikalo skambinėjęs Telšių rajono gyventojas turbūt nesitikėjo, kad dar tą patį vakarą į jo namus pasibels policijos pareigūnai. Ne vieną kartą skambinęs ir melagingai apie gaisrus įvairiuose Lietuvos miestuose pranešęs bei pavėžėjimo paslaugų reikalavęs vyras savo adreso Bendrojo pagalbos centro operatoriams nesakė, tačiau jį „išdavė“ išmanusis telefonas.

Kiek daugiau nei prieš ketverius metus Lietuvoje buvo įdiegtos technologijos, leidžiančios nustatyti skambinančiojo numeriu 112 buvimo vietą pagal mobiliojo ryšio telefono aparato Bendrajam pagalbos centrui siunčiamus duomenis. Telšių rajono gyventojo išmanusis telefonas tokią funkciją turėjo ir jo atsiųsti duomenys labai tiksliai rodė vienoje iš kaimiškų vietovių esantį namą.

Į Bendrojo pagalbos centro darbuotojų perduotą informaciją sureagavusiems ir nurodytu adresu nuvykusiems policijos pareigūnams pavyko rasti ir nustatyti asmenį, kuris tą vakarą piktybiškai skambinėjo ir melagingai kvietė skubiosios pagalbos tarnybas. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už tokį „linksminimąsi“ teks atsakyti įstatymo nustatyta tvarka (gresia bauda nuo 200 iki 2 000 eurų).

Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje technologijos, leidžiančios nustatyti skambinančiojo numeriu 112 buvimo vietą pagal mobiliojo ryšio telefono atsiunčiamus duomenis, buvo įdiegtos daugiau nei prieš ketverius metus – 2016 metų pabaigoje. Tuo metu Lietuva buvo 4 valstybė pasaulyje, pradėjusi naudoti šį pažangiausią vietos nustatymo metodą. Šiuo metu šis metodas naudojamas jau 25 šalyse.

Žinoma, įdiegtas jis buvo ne tam, kad būtų lengviau nustatyti tokius pažeidėjus, kaip minėtas Telšių rajono gyventojas. Pagrindinė jo paskirtis – gelbėti žmonių sveikatą ir gyvybes, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių jie negali nurodyti tikslios savo buvimo vietos.

Tokių atvejų, kai tarnyboms pavyko nustatyti įvykio vietą būtent minėtų technologijų dėka, per tuos ketverius metus Lietuvoje buvo išties nemažai.

Vienas įdomesnių praėjusių metų įvykių nutiko naktį iš rugpjūčio 4 į 5 dieną. Tą naktį sulaukta skambučio iš Estijos piliečio, kuriam netikėtai baigėsi degalai ir kuris tvirtino esąs greitkelyje Talinas–Tartu. Nors jis užsispyręs teigė esąs Estijoje, telefono perduoti duomenys rodė, kad žmogus yra kelio A1 atkarpoje Kaunas–Klaipėda. Parengtas pranešimas buvo perduotas policijos pareigūnams, kurie nuvykę nurodytu adresu iš tiesų rado numeriu 112 skambinusį vyrą.

Bendromis Bendrojo pagalbos centro darbuotojų, susisiekusių su analogišku centru Estijoje, ir policijos pareigūnų pastangomis nustatyta, kad minėtas žmogus jau ieškomas Estijoje, nes automobiliu iš namų išvykęs vyras serga senatvine demencija ir sunkiai orientuojasi aplinkoje. Taip buvo rastas ir į namus sugrąžintas žmogus, kuris dėl savo būklės net nesuprato, kurioje šalyje esantis.

Kartais Bendrojo pagalbos centro pareigūnai, naudodamiesi minėtomis technologijomis, ir patys, be kitų skubiosios pagalbos tarnybų įsitraukimo, būna pajėgūs padėti skambinantiems žmonėms. Vienas tokių įvykių nutiko naktį iš praėjusių metų gruodžio 22 į 23 dieną. Jau po vidurnakčio numeriu 112 paskambino Ignalinos rajone pasiklydęs ir labai sušalęs žmogus. Jis pranešė, kad jo jau ieško artimieji, bet niekaip negali rasti, nes jis nežino, kur esąs.

Į skambutį atsiliepęs operatorius matė, iš kur skambina vyras, ir pasakė jam tikslų vietovės pavadinimą. Tačiau pasiklydusio vyro ieškantiems artimiesiems vis tiek nesisekė jo rasti. Todėl netrukus ir jie patys paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prašydami operatorių pagalbos.

Budinčios pamainos darbuotojai, nuolat palaikydami ryšį tiek su pasiklydusiu vyru, tiek su jo ieškančiais artimaisiais, taip pat naudodamiesi žemėlapiu ir jame atvaizduotais skambinančių asmenų vietos nustatymo duomenimis, nurodinėjo jiems judėjimo kryptį ir padėjo vieniems kitus sėkmingai rasti. Visa „gelbėjimo operacija“, skaičiuojant nuo pirmojo pasiklydusio vyro skambučio, užtruko apie valandą.

Tiesa, reikia pastebėti, kad Bendrajam pagalbos centrui skambinančiojo asmens buvimo vietos duomenis gali atsiųsti tik išmanieji mobiliojo ryšio telefonai su „Android“ ar „iOS“ operacine sistema. 2016 metais, kai buvo diegiamos šios technologijos, išmanųjį telefoną turėjo apie 54 proc. Lietuvos gyventojų. Per ketverius metus situacija pasikeitė. Gyventojų apklausų duomenimis, 2020 metais išmanųjį telefoną turėjo jau 73 proc. gyventojų. Todėl ir Bendrajame pagalbos centre vis dažniau sulaukiama skambučių, kai gaunami skambinančiojo buvimo vietos nustatymo duomenys, kuriuos perduoda patys telefono aparatai.

Bendrasis pagalbos centras nori priminti gyventojams, kad įvykio vietos adresas yra svarbiausia informacija, kurios reikia į pagalbos prašymus reaguojančioms skubiosios pagalbos tarnyboms. Pagrindinis informacijos šaltinis – pats skambinantysis, o kartu su skambučiu gaunami skambinančiojo buvimo vietos nustatymo duomenys yra naudojami kaip pagalbinė priemonė.