Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos (SET) nariais, apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje, taip pat aptarė klausimus, susijusius su vakcinavimo nuo koronaviruso ligos (COVID-19) eiga ir europinio Žaliojo skaitmeninio sertifikato kūrimu.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Lietuva pagal bendrą skiepijimo tempą nedaug atsilieka nuo pirmaujančių Europos Sąjungos šalių, iki šiol nuo COVID-19 paskiepyta vos apie 36 proc. vyresnių nei 80 metų šalies gyventojų.

„Negalime nuošalyje palikti asmenų, kuriems vakcinos reikia labiausiai. Būtina nustatyti didelės rizikos grupių skiepijimą stabdančias kliūtis ir jas šalinti“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad daugelyje kaimyninių šalių kylant trečiajai pandemijos bangai, kuo daugiau rizikos grupėms priklausančių asmenų turi būti paskiepyti bent pirmąja vakcinos doze. Tam būtina kuo efektyviau panaudoti turimas vakcinų atsargas ir pradėti aktyvų skiepijimą savaitgaliais.

Prezidento inicijuotos SET nariai susitikime apibendrino naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad vakcinacija gerokai sumažina paskiepytų asmenų riziką susirgti simptomine COVID-19 forma, taip pat patirti sunkių komplikacijų ir patekti į ligoninę. Atskirai paminėtas „AstraZenecos“ vakcinos veiksmingumo tyrimas Škotijoje, kuris parodė, kad ši vakcina 94 proc. sumažina paskiepytų asmenų hospitalizacijos riziką.

Remdamiesi tyrimų duomenimis, sveikatos ekspertai konstatavo, kad net ir COVID-19 persirgę asmenys turėtų stiprinti atsparumą koronavirusui, papildomai skiepydamiesi viena vakcinos doze.

Prezidentas, ruošdamasis šios savaitės Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, kurio metu bus aptariamos Europos Komisijos rekomendacijos dėl europinio skaitmeninio imuniteto sertifikato kūrimo, taip pat susipažino su Registrų centro paslaugų valdymo direktorės Dianos Vilytės parengta dabartinės situacijos apžvalga ir tolesnių darbų planais.

Pasak šalies vadovo, skaitmeninio imuniteto sertifikato, kuris leistų ES šalių gyventojams saugiai keliauti į užsienį, atsiradimas leistų sparčiau atlaisvinti pandemijos laikotarpiu nukentėjusį socialinį ir ekonominį gyvenimą. Lietuva turėtų siekti kuo greičiau prisijungti prie tokios europinės sistemos.