Turizmo sektorių sudrebinusi pandemija negailestingai smogė kai kurių profesijų atstovams – gidų ir kelionių vadovų paslaugos tapo nebereikalingos. Maža to, Vyriausybė šiems individualiai veiklą vykdantiems darbuotojams ne tik apsunkina būdus gauti paramą, bet ir toliau priima diskriminacinius sprendimus, draudžiančius vykdyti veiklą. Šiandien Seimo narės Ligitos Girskienės Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Turizmo sektoriaus ir gidų veiklos problemos karantino kontekste“ Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjungos (Sąjungos) prezidentė Edita Muraškaitė, viceprezidentė Ilona Gričialauskaitė bei gidės, kelionių vadovės Rasa Matulevičienė ir Monika Vasylienė išsakė savo problemas bei teikė siūlymus, kaip jas būtų galima išspręsti.

Turėjo ieškoti kitų darbų

Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjungos prezidentė E. Muraškaitė pripažino, kad dėl pandemijos keliamų iššūkių turizmui,dauguma gidų ir kelionių vadovų privalėjo persiorientuoti: „Daugybė žmonių išėjo dirbti floristais, kebabų pardavėjais, aš pati su vyru pardavinėju kilimus...“

Anot jos, žmonės sugebėjo rasti kitas veiklas, tačiau noras ir entuziazmas kelionėms niekur nedingo. Jos teigimu, dauguma gidų ir kelionių vadovų visiškai neteko pajamų ir taip gyvena jau 18 mėnesių.

„Ši sąjunga susiformavo pandemijos laikotarpiu, nes mūsų interesams niekas neatstovauja. Problemos turizme atsirado ne su pandemija, gerokai anksčiau. Tiesiog buvome per daug užsiėmusios, kad galėtume jas išviešinti. Pandemijos laiku jos ne tik nesprendžiamos, bet ir gidai, ir kelionių vadovai atsidūrė už bet kokių interesų ribų. Buvome pamirštos kaip profesinės grupės <...> Yra įsivaizdavimas, kad gidai ir kelionių vadovai yra agentūrų darbuotojai ir sprendžiant jų problemas, išspręs ir pastarųjų situaciją“, – problematiką apibūdino E. Muraškaitė, teigdama, kad kreiptasi raštais į įvairias valdžios institucijas, tačiau dažnai nesulaukiama jokių atsakymų.

Gidė, kelionių vadovė R. Matulevičienė taip pat atkreipė dėmesį į faktą, kad 2019 metais pagal šios profesinės veiklos ekonominį kodą individualią veiklą vykdė 1 364 asmenys, o pajamos, remiantis 2019 m. VMI duomenimis, siekė 73,6 mln. eurų.

„Tai rodo, kad gidai pajamas deklaravo skaidriai. Dalis gidų ir kelionių vadovų gyvena iš santaupų. GPM grąžinimas – labai sudėtingas, neįmanoma pereiti barjerų. Jeigu būtų grąžintas, būtų nemenka suma“, – kalbėjo spaudos konferencijos dalyvė.

Seimo narė L. Girskienė pastebėjo, kad išsilavinusiems, dažnai keletą kalbų mokantiems specialistams dirbti įvairius, dažnai ir nekvalifikuotus darbus reikalauja nemažo psichologinio perlipimo per save.

„Pandemijos laikotarpį išgyvenu optimistiškai, nes tikiu rytojumi ir tikiu Lietuva, tai turbūt būdingas bruožas gidams ir kelionių vadovams, nes šie žmonės labai patriotiški <...> Pernai teko suorganizuoti keletą ekskursijų, bet tai – ašaros. Dirbu darbą, nesusijusį nė su viena iš turimų 5 profesijų, – atviravo gargždiškė gidė M. Vasylienė. – Aš nebijau jokio darbo, kadangi dirbu pas išsilavinusį žmogų, kuris yra mokslų daktaras, sužinojau naujų ir mano profesijai reikalingų dalykų apie žemės ūkį. Per save reikėjo perlipti, buvo krizinių momentų, kai pagalvoji, kad nesi nei tinginys, nelauki, kad kąsnį numestų į burną, bet kodėl taip atsitiko? Ne tik karantinas kaltas, bet ir visa sistema.“

Veikla negalima?

Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjungos viceprezidentė I. Gričialauskaitė atkreipė dėmesį į Vyriausybės priimtų nutarimų paradoksus.

„Praeitą savaitę atlaisvinimų plane Vyriausybė iškrėtė pokštą, mat iki to laiko turėjome leidimą vesti ekskursijas ne daugiau kaip 5 asmenims atviroje erdvėje, naudojant ausinukus, sistemą, leidžiančią laikytis saugaus atstumo. Po praeitos savaitės atlaisvinimo plano atsirado įrašas – galima vesti ekskursijas tik persirgusiems COVID-19 arba tiems, kurie vakcinuoti. Klausimas, kaip gidas nustatys, kad asmuo vakcinuotas ar persirgęs? Gidas, kaip individualios veiklos vykdytojas, neturi teisės gauti informacijos iš e.sveikata. Situacija priveda, kad gido veikla yra draudžiama“, – kalbėjo emocingai šios profesijos atstovė.

Ji teigė, kad taip pat buvo ne kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašant įtraukti šių profesijų atstovus į vakcinuojamų asmenų prioritetines grupes, bet to padaryta nebuvo.

„Ar turime ieškoti, kur užsikrėsti, persirgti ir tada galėtume dirbti? Suprantu, kad skamba absurdiškai, bet turime štai tokią ne kokią situaciją“, – apgailestavo I. Gričialauskaitė.

Paramos kartelė – neįveikiama, siūlo skirti stipendijas

Sąjungos viceprezidentė teigė, kad net 95 proc. gidų ir kelionių vadovų negali pasinaudoti GPM grąžinimo galimybe, mat neatitinka apibrėžtų reikalavimų.

„Tam, kad gautume išmoką, turime vykdyti 2020-aisiais ne mažiau nei 90 d. gido veiklą. Gido veikla – nuo 2020 m. kovo 16 d. draudžiama. Kaip vykdyti veiklą, kuri yra draudžiama? Mes negalime gauti nei išmokų, nes nevykdome veiklos, taip pat negalime gauti išmokų kaip bedarbiai, nes saugome individualios veiklos pažymą“, – apmaudo neslėpė profesinės grupės atstovė.

Ji pateikė pavyzdį, kad, pavyzdžiui, susumavus trijų asociacijos narių pernai iš turizmo veiklos gautas pajamas, pastarosios per mėnesį siekia tik 22,8 Eur, neatskaičius mokesčių.

„44 eurai – vien privalomo sveikatos draudimo įmoka. Iš kur mums gauti skirtumą, jeigu beveik 14 mėnesių nedirbame?“, – klausė I. Gričialauskaitė.

Ji su kolegėmis pateikė ir paprastą sprendimo būdą. Esą gidams ir kelionių vadovams galėtų būti mokamos stipendijos.

Gidė, kelionių vadovė R. Matulevičienė pritarė, kad tai galėtų būti edukacinės kūrybinės stipendijos. Analogiškas Žemės ūkio ministerija moka tautodailininkams, Kultūros ministerija – kultūros lauko darbuotojams, menininkams.

„Gidai, kad paruoštų valandos ekskursiją, ruošia ją du mėnesius, tai yra kraštotyrinis darbas, tai nėra knygos perskaitymas ir jos papasakojimas. Gidai dirba kartais net kaip detektyvai, kad surinktų faktus, apklaustų žmones. Teminė ekskursija – autorinis objektas. <...> Kelis mėnesius gidai intensyviai, kai negauna pajamų, eina į kursus, moka už juos. Turbūt viena profesinė grupė, kur patys rūpinasi savo kvalifikacija ir ją apsimoka. Ši priemonė padėtų išgyventi pandemiją, praturtintų naujomis ekskursijomis, naujomis knygomis“, – siūlymą teikė gidė ir kelionių vadovė R. Matulevičienė.

Jai pritarė ir M. Vasylienė: „Gidai, kelionių vadovai turi didžiulį žinių bagažą, turi nuolat mokytis. Jeigu reikėtų suskaičiuoti, kiek aš ar kolegės esame investavusios pinigų ir laiko į tai, ką galime pasakyti dabar, turbūt galėtume įkainoti kaip vieno kambario butą ir ta stipendija labai padėtų.“

Gargždiškė taip pat siūlė Švietimo ir sporto ministerijai pagalvoti apie integruotas pamokas, kurias galėtų vesti to pageidaujantys gidai. Tai taip pat galėtų būti kaip papildomas uždarbis finansinės paskatos stokojantiems sektoriaus darbuotojams.

„Tarkime, kalbant apie I-ąjį pasaulinį karą, eikime pasižvalgyti į mūsų apylinkes, susijusias su šiuo pasauliniu karu. Esu ne vieną tokią ir parengusi, pavyzdžiui, „Kur gimė Gargždai“, – siūlymą teikė M. Vasylienė.

Problema – Turizmo įstatyme

Sąjungos prezidentė išskyrė, kad problemos egzistuoja ir dėl netinkamo gido bei kelionių vadovo profesijų suvokimo. Pastarasis Turizmo įstatyme yra itin prastai reglamentuotas.

„Jeigu gido darbas yra neblogai aprašytas ir reglamentuotas šiame įstatyme: gidas turi aukštąjį išsilavinimą, lanko kursus, išlaiko egzaminą. Kelionių vadovo darbas neapibrėžtas, tik vienas sakinys – jis turi informuoti apie kelionę. <...> Dažniausiai agentūros įsivaizduoja, kad kelionių vadovas privalo dirbti gido darbą. Nuo nepriklausomybės, kai prasidėjo kelionės į užsienį, dažniausiai samdomi buvo žmonės iš gatvės, be jokių egzaminų, pasiruošimų. Agentūros, taupant pinigus, iš jų reikalavo atlikti ir gidų darbą“, – įstatymų spragas įvardijo E. Muraškaitė.

Jai antrino ir I. Gričialauskaitė, teigdama, kad tai sukuria ir papildomų problemų. Kvalifikacijos iš kelionių vadovų nereikalaujantys kelionių organizatoriai moka jiems žemesnius atlyginimus, dėl to profesionalių gidų, kelionių vadovų darbo įkainis yra dempinguojamas.

„Kelionių organizatoriai, taupydami lėšas, pasamdo „kaimynką iš 3 aukšto“, kuri galbūt seselė, gal mokytoja, nes jai reikia mokėti ženkliai mažiau. Siūlome įstatyme apibrėžti kelionių organizatoriams darbinti tik įstatymu aprašytus darbuotojus, tuos, kurie yra baigę kursus, turi tą patvirtinantį dokumentą, apatinė riba įkainio taip pat turėtų būti apibrėžta įstatymiškai“, – problemos sprendimo būdą siūlė asociacijos viceprezidentė.

Gidė M. Vasylienė apgailestavo, kad užsienyje į jų profesijos atstovus yra žiūrima itin pagarbiai, o Lietuvoje dėl nekvalifikuotų kelionių vadovų „kenčia profesijos prestižas, valstybė negauna pajamų“.

Turizmo sektoriaus atstovės vieningai tvirtino, kad problemą tikrai padėtų išspręsti Turizmo įstatymo koregavimas, išplečiant kelionės vadovo sąvoką.

Asociacijos prezidentė taip pat pastebėjo, kad reikėtų sukurti ir tinkamą gidų, kelionių vadovų egzaminavimo sistemą, tam, kad nebūtų galima tik formaliai atlankius kursus gauti pažymėjimų.

„Neprofesionalūs kelionių vadovai – mūsų gėda", – reziumavo E. Muraškaitė.