Šiuo metu yra prasidėjusi kova dėl labai ribotų medienos resursų, – sako ekonomistai. Kaip teigia, situacija netrukus gali pasisukti ir taip, kad bus juntamas šios žaliavos trūkumas, o tai gali lemti ir tam tikrų tiekimo grandinių griūtį. Gamyba užsiimančios įmonės skaičiuoja, kad dėl brangstančių medžiagų, jei kainos ir toliau augs, gyventojai gali pajusti tam tikros produkcijos brangimą.

Pakilo į kosmines aukštumas

„SME finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas komentuodamas sakė, kad šiuo metu medienos kainos yra vienos didžiausių per penkerius metus. „Per pirmąją pandemijos bangą buvo labai didelis medienos kainų nuosmukis. Vartojimas Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje buvo labai nukritęs, turėjome didelį neapibrėžtumą finansų rinkose dėl ekonominės situacijos, todėl medienos kaina buvo tokia pati, kaip ir naftos, metalo ir kitų žaliavų, buvo nuosmukis, o dabar medienos kainos auga ir toliau augs, o tam yra kelios priežastys“, – dėstė jis.

Pasak ekonomisto, pagrindinis aspektas, kodėl medienos kainos auga, yra sparčiai gerėjanti ekonomikos perspektyva atskirose pasaulio regionuose. Jo teigimu, logika čia tokia, kad valstybėse, kurios pastaruoju metu neturėjo naujų COVID-19 bangų bei sparčiai skiepija savo gyventojus, tarkime, JAV bei Kinijoje, ekonomika atsigauna labai greitai, o tai kartu lemia ir žaliavų kainų kilimą. „Manau, kad šių metų antrą pusmetį, ypatingai kitąmet, pasaulio ekonomika turėtų sugrįžti į pakankamai greito atsigavimo stadiją, o tai jau dabar kelia investuotojų lūkesčius ir, šiuo atveju, mediena ir medienos kainų dinamika, ji visiškai niekuo nesiskiria nuo kitų žaliavų“, – pridūrė jis. Anot A. Izgorodino, medienos kainų kilimui, Lietuvos kontekste, galimai įtakos turi ir šiuo metu vykstantys kai kurie politiniai dalykai.

„Baltarusija. Čia, tikriausiai, yra net keli aspektai. Pirmiausia, COVID-19 epidemija ten ir sunkesnis jos suvaldymas, antra – politiniai neramumai viduje ir trečia – Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Visa tai reiškia, kad gali būti taip, kad Lietuvos verslui dabar gali būti sunkiau įsivežti medieną. Dar vienas momentas – Ukraina. Ten yra labai sudėtinga COVID situacija ir, manau, kad ta situacija taip pat gali turėti įtakos medienos importui iš šios šalies. Tokios šalys, kaip Baltarusija, Ukraina, kurios turi daug medienos žaliavų, dabar gali kelti kainas ir žiūrėti, kokie pasaulio regionai gali mokėti didesnę kainą“, – svarstė jis.

Ekonomisto teigimu, galima sakyti, kad šiuo metu yra prasidėjusi kova dėl labai ribotų resursų. „Nes medienos resursai riboti, o tai reiškia, kad tos šalys, kurios turi žaliavų ir mato, kad vartojimas pasaulyje atsigauna, jiems, ekonomiškai žiūrint, visiškai nesvarbu, kur žaliavą parduoti.

Svarbu tik tai, kas perka, kad mokėtų didesnę kainą“, – aiškino A. Izgorodinas.

Turėjo įtakos savikainai

SBA grupės UAB „SBA Home“ generalinė direktorė Raimonda Kižienė tikino, kad medienos ir su ja susijusių žaliavų brangimą įmonė taip pat jaučianti jau kuris laikas. „Brangsta tiek baldų gamyboje naudojamos medienos plokštės, tiek masyvas. Pastarojo kainos pirmąjį šių metų ketvirtį palyginti su pernai ūgtelėjo daugiau nei 2 proc., o antrąjį kainos augimas gali pasiekti ir 5 proc. Tačiau esant didelei paklausai ir ribotai pasiūlai tikrai neatmesčiau, kad kaina gali kilti ir toliau“, – komentavo ji.

Direktorė aiškino, kad medienos brangimą lemia kelios priežastys, tai – didžiulė paklausa ir stringantis jos tiekimas, taip pat išaugęs Kinijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių poreikis medienai. Anot jos, mažiau žaliavos tiekia ir Vokietija, Čekija, Austrija, Baltarusija. „Apskritai, buvusi viena didesnių tiekėjų pasaulyje Rusija, numato apriboti apvalios medienos eksportą, sukoncentruodama tiekimą vidaus rinkai. Prie viso to dar prisideda ir transportavimo trikdžiai, nes visame pasaulyje trūksta laivų konteinerių, tad brangsta plukdymas. Tad esant medienos stygiui ir tuo pat metu nedidėjant jos tiekimui, kainos kyla“, – teigė ji.

Kalbėdama apie galutinės produkcijos kaina, R. Kižienė sakė, kad jų kilimui spaudimas iš tiesų jaučiamas. „Vis dėlto įsismarkavus pasaulinėms žaliavos brangimo tendencijoms, galime būti priversti peržiūrėti kainodarą“, – įspėjo ji.

Vienos didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ generalinis direktorius Jonas Krutinis sakė pastebėjęs, kad iš medienos pagamintos žaliavos, kurios yra naudojamos baldų gamybai, reikšmingai – apie 20 proc. – pabrango jau nuo praėjusių metų pabaigos. „Tai turės įtakos mūsų gaminamų baldų savikainai“, – taip pat tikino jis.

Vienos seniausių badų pramonės įmonės Lietuvoje AB „Freda“ komercijos direktorė Aistė Čičirkienė pridūrė, kad nuo pandemijos pradžios bendrai kai kurios žaliavos baldų gamybai brango dešimtimis procentų. „Medienos kainų šuolis fiksuojamas atskirose regionuose. Tolimose šalyse kaina kilo net iki trijų kartų, nes iš Europos žaliava išvežama į JAV, Kiniją, bet mūsų pagrindinė žaliava baldų gamyboje yra ne mediena, bet medienos smulkinių plokštės. Jų kaina taip pat augo ne keliais procentais, bet dešimtimis“, – sakė ji bei aiškino, kad didėja ne tik medienos žaliavų kainos, tačiau ir klijų. „Tai mūsų savikainai turėjo įtakos“, – teigė A. Čičirkienė.

Kainos toliau kils, gali strigti grandinės

Ekonomistas A. Izgorodinas prognozavo, kad pastaruoju metu matomas medienos kainų šuolis – dar ne pabaiga.

„Manau, kad kuo arčiau esame antro šių metų pusmečio, tuo medienos kainos dar labiau kils ir gali būti problema ne tik tame, kad jos didės, bet ir tai, kad bus panaši situacija, kaip su vakcina, jog tiesiog šios žaliavos pritrūks. Rinkos, kur ekonomika atsigauna, susišluos labai daug medienos likučių ir gali būti, kad laisvos medienos išvis nebebus ir gali strigti tiekimo grandinės“, – svarstė jis.

Anot jo, Lietuvos įmonės šiandien, užuot galvojusios apie didėjančias medienos kainas, turėtų investuoti į sprendimus, kurie efektyvintų gamybą ir didintų produktyvumą, o tuomet tai galimai pareikalautų ir mažiau žaliavų resursų. „Manau, kad su mediena bus W formos scenarijus. Dabar, iki vasaros pabaigos, visą II ir III ketv. medienos kaina augs, bet ką reikėtų suprasti, kad vartojimo atsigavimas pasaulyje nebus žaibiškas visą gyvenimą. Galbūt tai bus du, tris ketvirčius, bet kuo arčiau esame rudens ir žiemos, tuo lėtesnis bus žaliavų kainų augimas, o lapkritį – gruodį, žaliavų kainos gali kristi, nes yra didelė tikimybė, kad virusas sugrįš į mūsų gyvenimus“, – prognozavo jis.