Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad artimiausiu metu gali būti patvirtinti tik maži ar techniniai karantino pakeitimai.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė karantino nekeisti. Jau gegužės 24 dieną pradės veikti Galimybių pasas. Iki tol laiko, anot I. Šimonytės, jei ir bus galimi, tai tik maži karantino pokyčiai.

„Tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų, artimiausiomis savaitėmis priklausys nuo epidemiologinės situacijos, kaip ji klostysis. Kol kas ji yra tokia pat stabili, kokia ir buvo, nepatenkinama, bet stabili. Atvejų skaičius yra labai panašus, įtampa ligoninėse Vilniaus regiono nors dar išlieka, bet mažesnė nei prieš porą savaičių. Vadinasi, kad labai ypatingiems laisvinimams labai didelės erdvės nėra. Kažkokiems techniniams pakeitimams, mažesniems pokyčiams tos vietos gal ir atsirastų, bet iš anksto nenoriu spėlioti“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Atveriant vis daugiau veiklų, dažnam kyla klausimas, kodėl vis dar taikomas apribojimas bendrauti su kitu namų ūkiu uždaroje, privačioje erdvėje. Ministrė pirmininkė I. Šimonytė teigė, kodėl šis ribojimas vis dar lieka galioti.

„Yra skirtumas sąlygų, kuriomis jūs galite susidurti su kitais namų ūkiais pavyzdžiui kine. Jūs turite sėdėti su kauke, tam tikru atstumu, negalite valgyti. Nėra visiškai tapatus dalykas, kad mes galėtume sulyginti – kad jei kine galime būti su kitu namų ūkiu, tai galime ir namuose būti su kitu ūkiu. Nes jau kaip namuose jūs laikotės saugumo reikalavimų, niekas negali įvertinti. Kol kas šis apribojimas išlieka, bet nesakau, kad tai bus visą laiką“, – sakė ministrė pirmininkė.

Atmainų plitimo nesieja su galimybių paso naudojimu

Kalbėdama apie viruso atmainų plitimą ir galimybių paso naudojimą, premjerė teigė, kad šių dalykų kol kas sieti nereikia.

„Tiesiogiai su galimybių pasu to nesiečiau, nebent susiklostytų tokia padėtis, kad dėl kažkokios mutacijos epidemiologinė situacija apskritai pasidarytų tiek bloga, jog tos idėjos nebūtų galima praktiškai įgyvendinti, bet tai jau labiau spėliojimas iš serijos „kas būtų, jeigu būtų“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Vis dėlto ji patikino, kad šalyje vykdoma ėminių sekoskaita.

„Lietuvoje absoliučiai vyrauja vadinamas britiškasis variantas – toji mutacija, kurios stengėmės apsisaugoti. Kurį laiką pavyko tai padaryti, bet akivaizdu, kad negyvenant uždarame pasaulyje, visą laiką to padaryti nepavyktų jokiai demokratinei valstybei“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Bus keičiamas vakcinavimas?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė, kad artimiausiu metu ketina priimti sprendimą, ar gamintojo „AstraZeneca“ vakcinomis nuo COVID–19 neskiepyti jaunesnių žmonių.

I. Šimonytė po Vyriausybės posėdžio teigė, jog tokius sprendimus turi priimti SAM. Ji teigė, jog kol kas nėra girdėjusių mokslinių įrodymų, jog būtų galima „miksuoti“ vakcinas.

„Apie galimybę pirma skiepyti viena vakcina, o tada skiepyti kita vakcina, man tikrai nėra tekę girdėti jokio mokslinio įvertinimo. Bet tai yra ekspertų prerogatyva – ar galima tokius dalykus daryti“, – sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė kalbėjo, jog gali būti įvairiausi susitarimai su kitomis šalimis dėl lengvesnių sąlygų keliaujant.

„Labai daug kas priklauso, nuo tas kas yra čia, bet ir tai, kas yra kitose šalyse. Nes dabar, kokie reikalavimai taikomi atvykus į kažkokią konkrečią šalį, priklauso nuo to šalies reikalavimų. (…) bet vis globaliai daugėjant paskiepytų žmonių, tie reikalavimai taip pat kinta. Galimi ir dvišaliai susitarimai, kur didelis paskiepytų žmonių skaičius, ir iš kurių atvykstant žmonėms taikomi tam tikros procedūros gali būti taikomis, galimi lokalūs susitarimai kaip ir Baltijos burbulas. Bet tai yra sprendimai, kurios reikia suderinti ir sutarti techniniu lygmeniu. O ES sutarus dėl skaitmeninio sertifikato, tokie ir būtų taikomi“, – aiškino I. Šimonytė.