Kol tiesiogiai Lietuvoje renkamų merų negina nei Konstitucija, nei savivaldą reglamentuojantys įstatymai, Kretingos meras už asmeninius pinigus bylinėjasi teisme, kad apsigintų nuo rajone valdžią perėmusios naujosios daugumos. Panašus scenarijus vystosi ir Klaipėdos rajone.

Nors apie tai, kad tiesiogiai renkami merai turi nepakankamai galių arba tos galios nėra tiksliai apibrėžtos savivaldos įstatyme, kalbama jau daugiau nei penkmetį – nuo tada, kai pirmą kartą 2015 metais merai pradėti rinkti tiesiogiai. Tačiau pastarojo laikotarpio įvykiai šią problemą labai išryškino, nes, pasikeitus politinei daugumai centrinėje valdžioje, Seimo opozicinėms partijoms atstovaujantys merai rajonuose buvo pradėti stumti į politines paraštes.

„Manau, kad Kretingos rajono situaciją stebi visa Lietuva. Esminis dalykas, kodėl nuėjau į teismą, tai atsakyti į klausimą: kiek realiai meras turi galių?“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Jis mano, kad pozicijų silpninimas tose savivaldybėse, kur merai neatstovauja Seimo politinei daugumai, yra sisteminis ir inicijuojamas iš Vilniaus.

Rinkėjų lūkesčiai

„Merus renka tiesiogiai žmonės, kurie turi konkrečių lūkesčių ir tikisi, kad meras juos įgyvendins, o dabar specialiai silpninama mero pozicija, atimama komanda, kuri ne vien užsiima mero darbų nušvietimu, bet dirba su konkrečiais projektais, naudingais rajonui“, – taip naujosios Kretingos rajono daugumos ryžtą panaikinti tris mero komandos žmonių etatus vertina A. Kalnius.

Anot jo, dabar galiojančiame savivaldos įstatyme yra palikta labai daug neaiškumų. Iš vienos pusės pasakyta, kad politinio pasitikėjimo pozicijos, komitetų pirmininkai ir panašiai skiriami mero teikimu, tačiau kartu galioja ir kita nuostata, kad priimtus Tarybos sprendimus gali atšaukti pati Taryba.

„Tai, kad merai net negali formuoti savo komandos, yra pažeidžiamos teisės“, – sako A. Kalnius.

Anot jo, kol merai dirba kartu su valdančiąja dauguma, tokios problemos nekyla. Tačiau Lietuvoje daugėja tokių situacijų, kai Tarybos dauguma formuojama be mero.

„Iš pradžių buvo Plungė, toliau mes, Kretinga, dabar panaši situacija klostosi ir Klaipėdos rajone“, – augančią problemą mato A. Kalnius.

Anot jo, dabar yra palankus metas spręsti mero įgaliojimų klausimus, nes iškilo būtinybė tiesioginius mero rinkimus įtvirtinti Konstitucijoje, kartu galėtų būti sprendžiami mero įgaliojimų klausimai.

„Praktika rodo, kad žmonės eina tiesiogiai pas merą prašydami sutvarkyti gatves, spręsti kitus kasdienius klausimus, todėl mero galios galėtų būti labiau nukreiptos į dabar esančios savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“, – sprendimo kelią siūlo A. Kalnius.

Jis džiaugiasi, kad jo kreipimaisi į teismus po kol kas leido išsaugoti bent vieną savo komandos nario, Alberto Barausko, etatą.

„Žinant teismų praktiką, šis procesas gali užsitęsti ne tik šią kadenciją, bet ir perkopti į kitą“, – ilgą teismų karuselę prognozuoja A. Kalnius, kuris mero teisėms ginti naudoja asmenines lėšas.

Gargžduose įtampa kyla

Panašiu keliu klostosi įvykiai ir Klaipėdos rajone. Rajono meras Bronius Markauskas naujai suformuotai valdančiajai daugumai jau užsiminė, kad gali eiti Kretingos mero keliu ir kreiptis į teismą. Klaipėdos rajone valdžią perimantys politikai taip pat pasišovė panaikinti tris mero komandos etatus.

Tai planuota padaryti neeiliniame Tarybos posėdyje kitą savaitę. Kartu jame planuota spręsti klausimus ir dėl naujo administracijos direktoriaus bei vicemero paskyrimo.

Tačiau B. Markauskas jau anksčiau savo socialinio tinklo paskyroje užsiminė, kad jo netenkina naujosios daugumos ultimatyvus tonas, ir davė suprasti, kad turi savų kandidatų į administracijos direktoriaus ir vicemero pareigas, nei naujosios daugumos viešai įvardinti Justas Ruškys ir Ligita Liutikienė.

„Vakarų ekspreso“ žiniomis, antradienį Klaipėdos rajono tarybos nariams buvo išsiųstas raštas, kuriame B. Markauskas informuoja, kad kitą savaitę neplanuoja sušaukti neeilinio Tarybos posėdžio, kaip to reikalavo naujoji dauguma. Pagrindinis motyvas – kad reikia surinkti daugiau informacijos ir įsitikinti, ar galimi kandidatai į aukštas pareigas Savivaldybėje atitinka keliamus kriterijus. Taip pat nuo trečiadienio meras B. Markauskas oficialiai tris dienas atostogauja.

Yra informacijos, kad kitą savaitę B. Markauskas planuoja surengti spaudos konferenciją ir detaliau pakomentuoti savo poziciją.

Pagal dabar realiausią scenarijų, valdžios dalybų klausimai Klaipėdos rajone turėtų būti sprendžiami gegužės 27 d. vyksiančiame eiliniame Tarybos posėdyje. Pagal galiojančius teisės aktus, jei per du mėnesius nepaskiriamas mero pavaduotojas, Vyriausybėje gali būti svarstomas klausimas dėl tiesioginio valdymo Savivaldybėje įvedimo.