2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. Taip siekiama ne tik pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, bet ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie COVID-19 pasekmių suvaldymo.

„Būti savanoriu – reiškia būti tikru, atliepiančiu ir rūpestingu visuomenės nariu. Ši misija – tai ne tik pačio asmens augimas visuomenėje, bet ir visuomenės brandos rodiklis. Savanorių indėlis buvo didžiulis valdant COVID-19 plitimą globos įstaigose, ligoninėse ar dalijant maistą tiems, kuriems ši pagalba reikalingiausia. Džiaugiuosi, kad Seimas patvirtino 2022-uosius Savanorystės metais. Tai naujas įkvėpimo gūsis savanoriškos veiklos plėtrai, augimui ir nuosekliam veikimui tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygiu“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Prieš dešimt metų, 2011 metais, priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas, kuris įteisino savanorišką veiklą Lietuvoje, paskatino plėtoti nacionalines ir tarptautines savanoriškos veiklos programas. Dešimtmetį buvo formuojamos savanoriškos veiklos programos, padedančios skatinti piliečių atsakomybę, stiprinti bendruomeninius ryšius, susipažinti su profesine veikla ar ugdyti praktinius įgūdžius. Iki 2020 m. savanoriška veikla populiaresnė buvo tarp moksleivių ir studentų. Tuo metu savanoriavo 15 proc. gyventojų, buvo aiškiai matomas savanorystės kultūros trūkumas įvairiose šalies gyvenimo sferose.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, vėliau įsigaliojus karantinui bei apribojus gyventojų judėjimą, savanorių veikla tapo ypatingai svarbi užtikrinant pažeidžiamų asmenų priežiūrą, aprūpinimą būtiniausiais dalykais, kontroliuojant viešąją tvarką ar užtikrinant ligoninių ir slaugos įstaigų veiklą. Nuo karantino paskelbimo pradžios į trumpalaikę ar ilgalaikę savanorystę įsitraukė daugiau nei 10 000 šalies gyventojų, kurie skyrė ir vis dar skiria tūkstančius valandų savo laiko savanorystei. Paskelbiant Savanorystės metus siekiama dar stipriau paskatinti savanorišką veiklą, kaip viso gyvenimo mokymosi įrankį, bendradarbiavimą tarp nevyriausybinio sektoriaus ir valstybės bei savivaldybės institucijų.

Pavyzdžiui, iniciatyva „Stiprūs kartu“ nuo karantino pradžios atsiliepė į daugiau nei 7 900 pagalbos prašymų, daugiau nei 300 Lietuvos Raudonojo kryžiaus savanorių kasdien veikia Lietuvos ligoninėse, Maltiečiai kartu su Caritas ir Raudonuoju kryžiumi vienija daugiau nei 600 savanorių, kurie kasdien teikia paslaugas socialinės globos įstaigose, vakcinacijos ir testavimo punktuose. Daugiau nei 100 savanorių visoje Lietuvoje talkina nuotoliniu būdu besimokantiems moksleiviams.