Po poros dešimtmečių Gargždai turi naują vadovą – praėjusią savaitę Gargždų seniūno pareigas pradėjo eiti konkursą laimėjusi, iki tol pavaduotojos pareigas užėmusi ir laikinai seniūną pavadavusi Indrė Žiedienė (38). Su naująja seniūne kalbėjomės, koks kelias atvedė ją iki šių pareigų ir kokie darbai laukia ėmus vadovauti miestui.

Nusprendė išbandyti save

I. Žiedienė baigė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją, Klaipėdos universitete studijavo politikos mokslus, vėliau, siekdama stiprinti vadovavimo kompetencijas, Mykolo Romerio universitete įgijo Strateginio organizacijų valdymo magistro laipsnį. Gyvendama Šiauliuose, dirbo vietos turizmo informacijos centre, vėliau – Užimtumo tarnybos padalinyje Gargžduose.

Gargždų seniūnijoje I. Žiedienė dirba jau pusantrų metų, prieš tai užėmė seniūno pavaduotojos pareigas. Pasiteiravus, kaip aplinkybės atvedė į seniūniją, moteris teigė siekianti nuolat tobulėti, stebinti save, ar yra naudinga užimamoje pozicijoje, ar pati joje tobulėja, o dirbant Užimtumo tarnyboje labai trūko apčiuopiamo rezultato, tad radusi darbo skelbimą, nusprendė išbandyti save seniūnijoje, kur darbo rezultatai labiau matomi.

„Labai smagu planuoti, galvoti, kaip, pavyzdžiui, žydės šiemet Gargždai. Man tai labai priimtina veikla, labai įdomu. Dirbant Šiauliuose irgi teko pozicionuoti savo miestą, kuriam atstovauji, parodose stebėdavau, kaip daro kiti, sėmiausi gerosios patirties, susidėjo toks žinių bagažas, kurį galiu panaudoti savo gimtinėje, – kalbėjo Gargžduose gimusi ir augusi pašnekovė. – Su apželdinimo specialiste čia užsimezgė šiltas kontaktas ir bent jau kol kas labai džiaugiuosi.“

Darbo pradžioje laukė iššūkiai

Kaip moteris pasakojo, atėjus dirbti į seniūniją jai teko susidurti su nemenkais iššūkiais: „Buvau naujokė toje srityje, su ūkvediškais reikalais iki tol neturėjau nieko bendro, tad pokytis atėjus iš Užimtumo tarnybos, kur teko dirbti su bedarbiais, vesti motyvacinius seminarus, konsultuoti įmones, – gan kardinalus. Pati pavaduotojo pozicija buvo labiau ūkvediška, nei įsivaizdavau – maniau, kad bus daugiau administracinio darbo, o ne tokio konkretaus gatvėje. Bet tai nebuvo nepriimtina.“

Seniūnė sakosi esanti smalsi ir noriai imasi naujos veiklos, todėl įsivažiuoti į darbus seniūnijoje nebuvo sudėtinga.

„O dar kai čia esi gimęs ir užaugęs, dar kitomis akimis žiūri, smagu prisidėti prie aplinkos gražinimo, – džiaugiasi gargždiškė. – Įdomu, kiek ir ką su turimais ištekliais gali padaryti ir kokio rezultato pasiekti. Su žmonėmis įdomu bendrauti, nors skambučių sulaukiama įvairių – ne vien teigiamų. Bet gargždiškiai moka labai ir gerą žodį pasakyti, kas labai džiugina.“

Metus laiko laikinai ėjusi seniūno pareigas, I. Žiedienė sako neturėjusi ambicijų sėsti į postą, karjeros pokytis pačiai buvo kiek keistas.

„Pareigose buvau ne vieną mėnesį, susipažinau su visa neromantiška puse, sulaukiau palaikymo, paskatinimo iš kolegų, artimųjų ir nedrąsiai pabandžiau. Pagalvojau, kad esu nuoširdi ir darysiu, ką galiu“, – prisiminė 6 konkurentus konkurse įveikusi pokalbininkė, užsiminusi, kad tikisi išlikti savimi, nes naujoji darbo vieta – labai įtraukianti, daug įvairių interesų.

Moteris sakosi, kad naujosios pareigos reikalauja stipraus psichologinio pasirengimo, teks išeiti iš komforto zonos, bet sunkesni keliai, kaip pati teigia, – priimtini, iššūkių nebijanti.

I. Žiedienė atvira – nebijo pasakyti žmogui, jei nežino, kaip spręsti problemą, bet savo darbą ji atliks nuoširdžiai.

Privalumas – būti vietine

Seniūnė atskleidė, kad dalyvauti darbo pokalbyje, kai neteko pabendrauti su konkurentais, buvo keista: „Pirmą kartą tokia patirtis, tik rytinio nuotolinio prisijungimo metu pamačiau konkurentų veidus. Dalyvaudama konkurse į seniūno pavaduotojo pareigas mačiau, kad atėjo daug ne gargždiškių, tai, manau, tada man padėjo, kad esu vietinė, pažįstu kiekvieną kampelį. O kas padėjo seniūno konkurse, tik komisija gali pasakyti. Aišku, ta metų patirtis pareigose irgi duoda savo – žinai tą virtuvę.“

Moteris prisiminė, kad pernai gegužę dar dirbo kaip naujokė komandoje su dviem vyrais, o dabar, likusi viena, teigia, kad pasistengs nenuvilti gargždiškių ir sustyguos procesus: „Gargždai nėra dideli, bet reikia situaciją žinoti, gerai orientuotis. Esu dėkinga ir kolektyvui, su kuriuo teko susipažinti iš kitos pozicijos, kad nenuvylė.“

I. Žiedienė atviravo, kad laimėjus konkursą užplūdo dviprasmiški jausmai: „Viena vertus – didelis įsipareigojimas, jaučiu, kad teks gerai padirbėti. Sulaukiau daug malonių sveikinimų, bet suprantu, kad visa tai – avansu ir teks viltis pateisinti.“

Visus darbus reikia dirbti

Pasiteiravus, kokius numato mieste pagrindinius darbus, seniūnė sako, kad dirbant tokioje pozicijoje reikia daryti visus, nes veiklos – labai konkrečios.

„Strateginius dalykus visgi sprendžia Savivaldybė, derindama su bendruomene. Kaip pastebėjau, vis dažniau klausiama seniūnaičių nuomonės, bendruomenė daugiau įsitraukia. Nenoriu išskirti kažkokių konkrečių darbų. Labiau gal norisi procesus aiškiau išsigryninti, tiksliau apsirašyti apsibrėžti, nusistatyti taisykles, kaip bendrauti su rangovais, koks klausimas bebūtų – žaliųjų plotų, gėlynų tvarkymas, šienavimas, gatvių remontas ar žvyrkelių laistymas, kas yra labai svarbu gyventojams, sprendžiant iš skambučių srauto, – dėstė seniūnė, pažymėjusi, kad su turimais ištekliais norima pasiekti maksimalios vertės. – Norisi pasiekti standarto, nes tinkamas proceso organizavimas gali labai pagerinti situaciją.“

Pašnekovė pasidžiaugė gražėjančiomis Gargždų gatvėmis, parku. Anot jos, smagu dirbti, kai pokyčiai matomi: „Seniai tokių didelių pokyčių nebuvo, pagaliau keičiasi miesto veidas. Turime dar tokių atkarpų, kaip, pavyzdžiui, takeliai tarp Klaipėdos ir Žemaitės gatvių. Galėtų būti labai jaukūs. Namai gražėja – renovuoti, tad labai norėtųsi ir prie tų takelių prisidėti – sutvarkyti, nes lopyti jau nebėra ką.“

Pasak seniūnės, Gargžduose yra bėdų, bet skauduliais įvardyti jų negalėtų, čia esą – požiūrio klausimas.

„Kai pasikalbi su gyventojais, jie mato problemų, bet jos nėra kažkokios neišsprendžiamos, tik viskam reikia laiko ir išteklių. Mūsų miestelis nedidelis, turėtų būti lengvai išsprendžiama viskas, – nuomone dalinosi miesto vadovė, priminusi, kad gyventojai į įstaigą gali kreiptis visais rūpimais klausimais – el. paštu ar telefonu. – Seniūnija yra arčiausiai žmogaus, kaip mažytė Savivaldybė, jei negalime pagelbėti, turime surasti, kas gali. Ypač sveikintinos yra užklausos el. paštu, nes ne visada gali atsiliepti į skambutį, o atsakyti į laišką jau galime patys gavę informaciją.“

Laisvalaikiu – truputis laiko sau

Pabaigai pasiteiravus, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, trijų vaikų (18, 16 ir 9 m.) mama sako, kad gyvenant intensyviai, laisvo laiko lieka nedaug.

Išskirtinių pomėgių seniūnė sakosi neturinti, bet mėgsta būti gamtoje, keliauti: „Gyvenimas sukasi aplink šeimą, po darbo esu mama, žmona. Labai džiaugiuosi, kad su vyru turime laiko sau – trečiadieniais važiuojame į Klaipėdoje įsikūrusią šokių studiją „Svajonę“, galime sau leisti pabūti dviese. Gal ne viskas sekasi kaip per sviestą, bet yra proga pajudėti ir pabūti kartu. Ilgą laiką mums to neišeidavo padaryti, nes vaikams reikia daug dėmesio, nesvarbu, kiek metų.“