Antradienį prie Seimo prasidėjo protestas dėl ribojimų neturintiems imuniteto.

Pasitiki tik savo šeima, negalvoja, kad dalyvauja politiniame procese

Renginyje yra nemažai žemaičių su savo regiono vėliava. Pabandžius pakalbinti vieną šeimą, „Delfi“ susidūrė su nepasitikėjimu tradicine žiniasklaida. „Aš manau, kad visiems aišku, kodėl mes čia esame, ar dar klausimai kyla? Nėra reikalo sakyti, nematau reikalo sakyti Jums, nes neaišku, ką Jūs parašysite. Jūs nerašote to, ką reikia rašyti“, – kalbėjo vyras.

Paaiškinus, kad tiesiog dirbu savo darbą, vyras atsakė: „tai Jūs atsiprašant šūdinai dirbate savo darbą, kaip nepaskaitysi bet kurią vadinamąją oficialią žiniasklaidos priemonę, – gėda. (…) Jūs tik vieną tiesą turite, kad valdžia gera“. Tradicine žiniasklaida nepasitikintis vyras teigia pasitikįs tik savimi ir savo šeima. Bet rinkimuose jis balsuoja, tiesa, dabartiniais išrinktaisiais teigia nusivylęs – visais be išimties.

„Su visa šeima einame į rinkimus, bet čia jau nebėra ką berinkti toje Lietuvoje. Bent jau dabar, kas yra išrinkta – 141, tai juos visus sodinti į kalėjimą“, – teigė vyras. Paklaustas, ar nemano, kad renginio organizatoriai irgi gali turėti politinių tikslų, kurių dalimi jie yra, pašnekovas nesutiko.

„Aš ne dėl jų (čia esu), aš esu dėl savo pozicijos – dėl žmonos“, – teigė jis. Žmona jam antrino, kad jie su organizatoriais nieko bendro neturi. „Su organizatoriais mes nieko bendro neturime. Aš einu už savo šeimą, jis eina už savo šeimą. Aš einu už savo artimus žmones“, – teigė moteris.

Jos vertinimu, jų šeima yra nukentėjusi dėl priimtų sprendimų. „Mama privalėjo skiepytis, nes medicinoje dirba. Teta – lygiai tas pats. Yra nustatyta, kad vakcina padėjo vėžiui. Dukra negalės eiti į mokyklą (atlikti praktikos, dukra studentė - „Delfi“), nes nepasiskiepijusi, antras kursas. Reikės skiepytis, o ar nustatyta, ar ji galės vaikų turėti?“, – klausė moteris. Panašaus pobūdžio baimės dėl sveikatos, kurias neigia medikų bendruomenė, skambėjo ir kitų žmonių, sutikusių pasidalinti savo istorijomis, atsakymuose.

Ši konkreti šeima šeimos gydytoja šiuo klausimu nepasitiki. „Šeimos gydytojai lygiai taip pat sako: „skiepykitės“, – sakė moteris.

Greta stovėjęs vyras iš Vilniaus teigė, kad jam šeimos gydytoja kaip tik sakė nesiskiepyti, nes turi gretutinių ligų. „Protinga medikė tada“, – sureagavo anksčiau kalbėjęs vyras.

Į Šeimų gynimo maršo dalyvius žiūri pagarbiai

Apie Šeimos gynimo maršo dalyvius tarp protestuotojų vyrauja teigiama nuomonė. Pabandžius pakalbinti moterį iš Dieveniškių, pradžiai buvome išbarti, kad „Delfi“ juos migrantų krizėje parodė kaip necivilizuotus žmones. Pabandžius priminti, kad pas juos buvo prisijungę „maršiečiai“, žurnalistė buvo sudrausminta, kad taip nelabai mandagu juos vadinti. Moteris galvoja, kad būtent jie prisidėjo prie to, kad pas juos dar neatvežta migrantų. Vyresnio amžiaus moteris skiepais nuo koronaviruso nepasitiki, bijo pasekmių sveikatai.

Pastatytos stilizuotos kartuvės

Kaip jau skelbta, antradienį Seimas renkasi į neilinę sesiją. Kiek prieš devintą valandą ryto prie Seimo jau buvo susirinkę apie tūkstantį žmonių, daugelis jų laikė Lietuvos vėliavas, daug žmonių atvyko su Žemaitijos atributika. Vėliau susirinkusiųjų padaugėjo iki maždaug kelių tūkstančių. Prie Seimo stovi ir stilizuotos kartuvės, o prie scenos, kuri pastatyta šalia Martyno Mažvydo Nacionalinės bibliotekos, buvo pastatyta ir butaforinė spygliuota viela, apkabinėta Dovydo žvaigždėmis. Protesto dalyviai parlamentarų dėmesį į save bandė atkreipti sirenomis, šūksniais ir plojimais. Apie tūkstančio žmonių minia skandavo: „Seimą lauk“. Tarp protestuotojų jaučiama nepasitikėjimo politikais, tradicine žiniasklaida atmosfera. Tarp susirinkusiųjų yra ir Šeimos gynimo maršo veidų, taip pat šio renginio simbolikos ant automobilių, pastatytų netoli renginio vietos. „Nenorime kalbėti. Ką čia prirašysi nesąmonių. Gerai, eik šalin“, – prisistačius nuvijo į protestą atėję sportiškai apsirengę vyrai.

Parlamentarus vadina tautos priešais

Protestuotojai surengė dūmų akciją, ir leido „pavojaus signalą“. „Dūmai Seimui – kad jie išrūktų iš Seimo. (…) Ir po dūmų leisime Seimui, tautos priešams ir mums visiems pavojaus signalą. Čia mūsų priešai, mus puola didžiulės priešų pajėgos. Tautą informuojame pavojaus signalu, kad šitame pastate bazuojasi tautos priešai, išdavikai, kolaborantai“, – prie Seimo nuo scenos kalbėjo A. G. Astrauskaitė. Signalą lydėjo šūksniai: „Seimą lauk“.

Tiki, kad gina demokratiją, nepasitiki šeimos gydytoja

Iš Šakių atvykęs 49 metų ponas Ričardas sakė, kad jų žmonių grupė atvyko ginti demokratijos.

„Atvykome saugoti Lietuvos demokratijos, apginti Konstituciją, kad nebūtų žmonės skirstomi ir rūšiuojami į geriečius ir blogiečius. Nežinau pagal ką jie čia bando surūšiuoti. Dėl to ir atvykome, kad parodytume valdžiai, kad vis dėlto reikia su tauta skaitytis“, – kalbėjo iš Šakių į protestą atvykęs ponas Ričardas.

Jis, kaip ir kiti, kurie sutiko atsakyti į klausimus, nepasitiki skiepais nuo koronaviruso. „Kodėl aš turėčiau dalyvauti eksperimente? Aš nenoriu dalyvauti eksperimente. Tegul deda dokumentus, kad tai yra neeksperimentinė vakcina, tada pagalvosime. Bet irgi tik pagalvosime, o dabar tai yra eksperimentas, niekas net to labai neslepia“, – kalbėjo. Šeimos gydytoju vyras šiuo klausimu nepasitiki, ir nekalbėjo šia tema. „Aš esu persirgęs kartą, ir pasitikiu savo imuniteto, ir nematau reikalo nuodyti savo kūną“, - sakė ponas Ričardas.

Nesutikusi skiepytis prarado darbą

Su mažais vaikais į mitingą atėjusi jauna moteris sakė nesanti prieš skiepus apskritai, bet jai nepatinka nustatyta tvarka. „Prievartos jau daug, esu prieš tą visą prievartą. Baisu, kas darosi“, – sakė 33 metų amžiaus Eglė iš Kauno. Moteris sakė, kad ji pati tikrai nėra prieš skiepus apskritai, vaikus skiepija, tačiau nuo koronaviruso skiepytis bijo. „Aš tikrai nesu antivakserė. Tikrai žinau, kad yra ir skiepų nauda. (…) Bet kažkas negerai čia, nes šitaip jau negalima“, – sakė ponia Eglė. Moteris pati jau patyrė savo pasirinkimo pasekmes. „Pavyzdžiui, ir aš, ir vyras astma sergame, ir sveikatos problemų turime. Darbe jau mane atleido. Sako: „arba skiepykis, arba testuokis už savo pinigus. Spaudimas darbovietėje buvo didžiulis, jau nuo pavasario, ir turėjau išeiti“, - teigė maisto gamybos sektoriuje dirbusi moteris.

Ji sakė, kad kalbėjosi apie galimybę skiepytis su šeimos gydytoja. „Mūsų gydytoja irgi yra prieš skiepus“, – sakė ponia Eglė.

Renginiui diriguoja jau anksčiau savo žygiais nuskambėjusi mokytoja

Viena organizatorių, mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė susirinkusiems žmonėms teigė, kad planuojami koronaviruso pandemijos ribojimai segreguoja piliečius, o „valstybingumas yra dideliame pavojuje“. Ji tokius ribojimus lygino su nacistine Vokietija. „Naudojamas valstybinis šantažas. Ir ne tik psichologinė, bet ketinama naudoti fizinę ir karinę prievartą“, – kalbėjo A. G. Astrauskaitė. Ji taip pat pareiškė, kad migrantų krize tik naudojamasi siekiant išplėsti kariuomenės įgaliojimus.

Mitingo organizatorė kalbėjo apie Seimo antradienį neeilinėje sesijoje planuojamą priimti įstatymą, suteiksiantį kariuomenei daugiau teisių ekstremaliosios situacijos metu. „Tai reiškia, kad šitie kariniai įstatymai bus naudojami prieš lietuvių tautą. Tai reiškia karinį perversmą šalyje“, – tvirtino A. G. Astrauskaitė.

Ant scenos lipo Kepenis

Kiek vėliau ant scenos užlipęs parlamentaras Dainius Kepenis perskaitė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kreipimąsi į valdančiuosius.

„Raginame atsisakyti žmonių gąsdinimo strategijos ir, užuot naudojus skaldančią bei į dvi Lietuvas – pasiskiepijusią ir nepasiskiepijusią – visuomenę dalinančią retoriką, nedelsiant vykdyti adekvačią mokslu ir pozityvia motyvacija grįstą vakcinacijos viešinimo kampaniją“, – kalbėjo politikas.

Uspaskichas grasina dar didesniais protestais

Tarp kalbėtojų nuo scenos buvo ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kurį A. G. Astrauskaitė pristatė, kaip „labai didelį žmogaus teisių gynėją“. Politikas nuo scenos samprotavo, kad „šiandien sveikas žmogus Lietuvoje tampa nusikaltėliu“. „Ką reiškia galimybių pasas? Gal jaunimas ir neatsimena, bet senesnio amžiaus žmonės prisimena komunizmą. Kas turėjo galimybių pažymėjimą? Suprantate, kas turėjo atskiras parduotuvėles? Nomenklatūra“, – kalbėjo V. Uspaskichas. Jis aiškino, kad, jei „valdžia neišgirs“, tai bus didesnių protestų.

„Jeigu šito signalo valdžia neišgirs, tai tikrai mes ruošiamės rimtą mitingą, kuris užpildys visą Vilnių. Mes pastatysime palapines, be jokių riaušių, netriukšmausime, ir gyvensime ten iki pergalės“, – kalbėjo V. Uspaskichas.

Leidimas išduotas iki 5000 asmenų

Kaip Delfi informavo Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas, protesto trukmė – nuo 9 valandos ryto iki 17 valandos vakaro. Jo teigimu, leidimo protestui paprašė fizinis asmuo. Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja Delfi taip pat tvirtino, jog policijos žiniomis minėtam renginiui savivaldybė yra išdavusį leidimą organizuoti renginį iki 1000 žmonių. Mitingo prie Seimo organizatoriai protesto išvakarėse prašyme savivaldybei padidino dalyvių skaičių nuo 1 iki 5 tūkstančių. Socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad akciją organizuoja mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė ir viešoji įstaiga „Patriotiški Lietuviai“. Tai ne pirma šios moters rengiama akcija prieš valdžios sprendimus, susijusius su COVID-19 pandemijos valdymu. Renginio išvakarėse ji ragino žmones ruošti „plakatus, būgnus, švilpynes, jau ir aliuminius puodus, jų dangčius, mažas balėjas, samčius triukšmui, net improvizuotas Egėjo arklidžių šakes mėšlui išmėžti“.

Kiek bus pasitelkiama policijos pareigūnų renginiams, neatskleidžiama. J. Samorokovskaja teigė, jog „oficialios informacijos apie galimus neramumus neturime, organizatoriai kreipėsi dėl taikaus renginio“.

Išvardijo reikalavimus

Filosofė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Nida Vasiliauskaitė feisbuke praėjusią savaitę pasidalijo 9 punktais, kurių reikalaujama protesto metu. „NEDELSIANT:

1) Atmesti Vyriausybės nutarimo projektą, žadantį draudimus ir ribojimus nuo rugsėjo 13 dienos;

2) Atmesti prievartinės vakcinacijos projektus – tiek vaikams, tiek suaugusiems;

3) Panaikinti bet kokį spaudimą ir sveikų žmonių diskriminaciją šių vakcinų pagrindu;

4) Nutraukti privalomą testavimą;

5) Panaikinti „galimybių pasą“;

6) Atmesti Vyriausybės kreipimąsi dėl Darbo kodekso ir Civilinės saugos įstatymo pakeitimo;

7) Atšaukti nepaprastąją padėtį;

8) Nutraukti bet kokius veiksmus jungimosi į Davoso forumą;

9) Atsistatydinti Vyriausybei. Visai.

„Paprasto mitingėlio nepakaks, jis nieko nekeis – reikia Maidano, reikia visos Lietuvos prie Seimo, pasiryžusios nesitraukti, kol reikalavimai bus patenkinti. Nebijančios jokių galbūt ateisiančių tyčia kompromituoti ir atgrasyti gražulių ar lėkštučių: tegu ateina, kas tik nori, svarbu, kad ateitume mes ir nepaliktume savo laisvės jiems. Nieko nėra ir nebuvo svarbiau nei tai nuo WWII laikų“, – rašė N. Vasiliauskaitė.

Ji pabrėžė, jog ši data „svarbiau, nei Sausio 13–oji“. „Tada, nesėkmės atveju, grėsė tik gyventi toliau kaip gyvenus Sovietų Sąjungoje, okupuotiems, be nepriklausomos valstybės; dabar, nesėkmės ir pasyvumo atveju, gresia gyventi naujo, paties tikriausio apartheido sąlygomis, nebe teisinėje nebevalstybėje nebe kaip piliečiams, kur bet kurią akimirką gali nutikti bet kas, nebėra nė regimybės žmogaus teisių, negalioja nei LR Konstitucija, nei jokios tarptautinės teisinės normos ir įsipareigojimai. O jei mums pasiseks – padėsime įsiūbuoti analogiškus procesus visoje Europoje“, – feisbuke rašė N. Vasiliauskaitė.

Po rugsėjo 13–osios daug durų užsidarys

Vyriausybė duoda daugiau nei mėnesį pasiskiepyti nuo koronaviruso, o nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos būtų smarkiai ribojamos. „Kontaktinės paslaugos galėtų būti teikiamos ir pramogos organizuojamos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį siūlymus pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministrų kabinetas per pasitarimą protokoliniu sprendimu siūlymams pritarė iš esmės, o priimti nutarimą planuojama artimiausiu metu, tikėtina, kad šį trečiadienį. Ribojimai įvedami dviem etapais Vyriausybė planuoja, kad pirmieji ribojimai įsigaliotų nuo nutarimo priėmimo ir būtų siejami su COVID–19 lovų užimtumu, o pagrindiniai ribojimai įsigaliotų rugsėjo 13 dienos.

„Kai kurie apribojimai įsigaliotų artimu metu, kai kurie apribojimai įsigaliotų vėliau, bet kelios savaitės, kurios šiuos apribojimus skiria, būtų pakankamas laikas žmogui pasiskiepyti, kad susiformuotų imunitetas, penkios savaitės“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Nutarimo projekte nustatyta, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai. Taip pat būtų nustatyta, kad imuniteto neturintys ir testo neatlikę žmonės negalės naudotis tiek miesto, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu.

A. Dulkys pažymėjo, kad dar vienas svarbus pakeitimas – norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat norint jį gauti būtų panaikintas nemokamas testavimas, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių. „Panaikinamas antigeno tyrimas, norint gauti galimybių pasą, ir būtų panaikinamas nemokamas testavimas, t. y. norint gauti galimybių pasą nemokamai būtų paliekama tik tiems, kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – sakė ministras.