Dabartinės Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės įpareigoja rūšiuoti visas statybvietėje susidariusias atliekas, bet ši nuostata netaikoma buityje susidarančioms griovimo ir statybinėms atliekoms. Aplinkos ministerijos parengtas Atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano projektas numato, kad nuo 2023 m. visiems – ne tik statybos sektoriaus įmonėms, bet ir gyventojams – bus privalu atskirai rūšiuoti šias atliekas.

Dabar fiziniai asmenys būsto remonto atliekas turėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Jas draudžiama mesti į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Deja, dažnai tokios atliekos kartu su komunalinių atliekų srautu nukeliauja į sąvartynus.

Pastaruoju metu dėl pandemijos apriboto gyvenimo žmonės ėmė aktyviau žvalgytis namų arčiau gamtos.

„Ši vasara buvo senų sodybų atnaujinimo metas – didelį statybinių medžiagų poreikį rodo ir augančios kainos, ir pailgėję jų laukimo terminai. Laukiant naujos stogo dangos ar medienos, būtina pasirūpinti po darbų likusiomis atliekomis. Jų negalima palikti šalia konteinerių ar juolab pamiškėje, o būtina išvežti į atliekų surinkimo aikšteles. Ten surūšiuotos atliekos gali būti dar kartą panaudotos: senos plytos jas susmulkinus – keliams tiesti, sena mediena – baldų dalims“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius.

Įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, statybinių atliekų tvarkymas bus koreguojamas, kad jos būtų naudojamos pakartotinai ar perdirbamos. Atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano projektas numato nuo 2023 m. įdiegti atskiras statybinių atliekų surinkimo sistemas, o ten, kur nebus atskiro rūšiuojamojo surinkimo konteinerių, – užtikrinti gyventojams patogų šių atliekų surinkimą. Mažiausiai 70 proc. nepavojingųjų statybinių atliekų turi būti atskirai išrūšiuojamos, paruošiamos naudoti pakartotinai arba perdirbti ar kitaip panaudoti.