Kai nuo medžių pradeda kristi rudeninėmis spalvomis nusidažę lapai, o dirvos paviršių ima kandžioti pirmosios šalnos, dažnai sulaukiame ir orų atšilimo. Liaudiškai šį atšilimą vadiname bobų vasara. Tačiau šis reiškinys nėra susijęs tik su aukštesnės oro temperatūros grįžimu – svarbus rodiklis yra tam tikra atmosferos cirkuliacija.

Virš Azorų salų, esančių Atlanto vandenyno centrinėje dalyje apie 1500 km į vakarus nuo Portugalijos, įprastai yra anticikloninė (aukšto atmosferos slėgio) sritis. Kai rudenį šio anticiklono šiaurinis gūbrys nusitęsia tiek, kad pasiektų didžiąją Europos dalį, o tuo pačiu ir Lietuvą, iš pietų plūsteli šiltesnis oras ir po rudeninės darganos vėl pasitaiko proga pasimėgauti giedrais ir ramiais orais. Sakome: „užsuko vasara“, kuri Lietuvoje įgijusi liaudišką „bobų vasaros“ pavadinimą. Kitur ji dar vadinama „indėnų“, „barchatiniu sezonu“.

Pagal daugiamečius rodiklius išskirti, kada dažniausiai būna bobų vasara, nėra lengva. Standartinė klimato norma (SKN, 1991–2000 m. vidurkis) suvienodina parametrų reikšmes, kadangi skirtingais metais orų sąlygos būna nevienodos. Įprastai bobų vasara ateina po atvėsimo ir pirmų šalnų. Tačiau atskirais metais ji būna ne tuo pačiu metu, gali trukti kelias dienas ar net kelias savaites. Be to, ji gali būti ne kiekvienais metais.

Laikykime, kad atmosferos slėgis ≥1015 hPa ir maksimali oro temperatūra ≥15 °C yra bobų vasaros požymiai.

Remiantis atmosferos slėgio vidurkiu dažniausiai bobų vasara Lietuvoje gali pasitaikyti rugsėjo 18–spalio 10 d. Šiuo laikotarpiu (išskyrus rugsėjo 28, spalio 1 ir 2 d.) atmosferos slėgis yra vidutiniškai aukštesnis nei 1015 hPa (anticikloninė cirkuliacija). Iš šio laikotarpio galime išskirti rugsėjo 19–22 ir 25 d., kuomet bent 20 iš 30 metų (66,7 proc.) atmosferos slėgis buvo ne mažesnis nei 1015 hPa, o ir maksimali oro temperatūra pakilo iki 15 °C ar aukščiau. Galime drąsiai teigti, kad bobų vasara dažniausiai aplanko Lietuvą rugsėjo trečiąjį dešimtadienį.

Reikėtų pažymėti, kad atskirų metų rudens, kaip ir visų metų laikų, orai priklauso nuo konkrečios atmosferos cirkuliacijos ir sinoptinės situacijos, todėl dažniausias pasikartojimas ir vidutinės sąlygos nenurodo tikimybės atskiriems metams.

Dienų skaičius Lietuvoje, kai atmosferos slėgis buvo ne mažesnis nei 1015 hPa ir maksimali oro temperatūra ne mažesnė nei 15 °C, pagal 1991–2020 m. duomenis.

Šiemet bobų vasarai būdingas atšilimas prasidėjo rugsėjo 25 d. Tačiau svarbu paminėti, kad atmosferos cirkuliacija nebuvo tipinė šiam reiškiniui ir oficialiai bobų vasaros skelbti negalima. Šis atšilimas buvo susijęs ne su Azorų anticiklono gūbriu, kuris įprastai atneša šiltesnius orus rudenį, o su šiaurės rytinėje Europos dalyje esančiu anticiklonu.

Bobų vasaros orams būdingą dvelksmą šiemet labiau pajuto rytiniai ir pietiniai Lietuvos regionai, kuriuose praėjusią savaitę buvo nusistovėjęs lietingesnis ir vėsesnis periodas nei vakariniuose. Tinkamiausias praėjusio savaitgalio pavadinimas būtų „preliudija“ į bobų vasarą, nes tikroji bobų vasaros situacija dar pakeliui.

Skaitmeniniai prognozių modeliai rodo, jog po lietingesnio ketvirtadienio, oro srautai pasisuks iš pietvakarių ar net pietų ir Azorų anticiklono poveikis Baltijos regione sustiprės. Prognozuojama, kad susiklostys gana tipiška bobų vasarai situacija – aukšto slėgio centras susikoncentruos ties europine Rusijos dalimi, o į Centrinę bei Rytų Europą plūstelės šiluma. Savaitgalį ir pirmadienį prognozuojama iki 14–19 laipsnių. Belieka tikėtis, kad šįkart bobų vasara paviešės ilgiau.