Balandžio 13 d. – lygiai prieš pusę metų pasikeitė Klaipėdos rajono valdžia – pasirašyta koalicijos sutartis, skelbianti apie naują valdančiąją daugumą. Tuomet iš daugumos buvo eliminuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai su meru Broniumi Markausku priešakyje, frakcija „Bendra“, o prie konservatorių ir liberalų desanto prisijungė socialdemokratų ir socialdemokratų darbo partijos atstovai. Per pusmetį stebėjome nemažai politinių intrigų: dramatiškus vicemerės ir Administracijos vadovo atleidimus, kritikas ir apsikeitimus kandžiomis replikomis posėdžiuose, netgi viešus pareiškimus susilpninti mero galias, sumažinant jo komandą. Apie tai, kokie iššūkiai, dirbant opozicijoje, kokia darbinė atmosfera savivaldybėje, o svarbiausia – kokie rajono gyventojams svarbūs darbai vyksta – atvirame mero Broniaus Markausko interviu.

Praėjo pusmetis po pareiškimo apie naujosios valdančiosios daugumos susikūrimą. Ar įvertinote, kokias klaidas padarėte? Kodėl griuvo koalicija?

Turbūt reikėtų klausti tų, kurie tą naują valdančiąją daugumą suformavo. Tai nėra kažkas naujo politikoje, o politinėje bendruomenėje – kaip ir šeimoje – būna kažkokių nesutarimų, skirtingų matymų. Tai arba juos pavyksta kažkaip užglaistyti arba ne. Šiuo atveju nepavyko.

Bet greičiausiai lėmė ne nesutarimai dėl darbų, bet politinių ambicijų – gal kažkam per mažai vietos buvo, gal eterio trūko.

Ar buvo galimybė to išvengti? Gerai, kad galėtum pabandyti grįžti atgal ir pabandyti kitaip, šiuo atveju tokios galimybės nėra – įvyko, kaip įvyko.

Galbūt kaip meras tam tikrą atsakomybę prisiimu, kad nesuvaldžiau proceso, neišsaugojau tos koalicijos. O tai gerai ar blogai?

Kaip vertinate paskutinio pusmečio darbinę atmosferą?

Reikia pripažinti, kad darbine prasme tai nieko gero rajonui nedavė ir neduoda. Nauja valdančioji dauguma viešai deklaravo, kad jie tęs visus pradėtus darbus ir iš esmės nieko naujo į savo programą ir strategiją neįtraukė. Bandymas tęsti darbus yra.

Žinoma, viskas vyksta kur kas sunkiau.

Per tą pusmetį buvo ir įvairių bandymų atriboti merą nuo administracinių resursų. Tie dalykai virsta tuo, kad aš turiu pripažinti, kad greitis sprendimų, darbų, kontrolės tikrai sumažėjo.

Meras su pasikeitusia komanda. Iš kairės: Administracijos direktoriumi J. Ruškiu, vicemere A. Balnioniene bei L. Liutikiene. S. Ulvikienės nuotr.

Kokius reikšmingiausius paskutinio pusmečio darbus galėtume įvardinti? Kokių realių objektų darbų pradžios artimiausiu metu gali tikėtis rajono gyventojai?

Reikšmingiausi, kalbant apie infrastruktūrinius projektus – pradėta statyti autobusų stotis Gargžduose, pradėta Danės g. rekonstrukcija Jakuose, asfaltuojamos gatvės, vyksta ir lietaus paviršinių nuotekų tvarkymas, visi projektai – jie juda. Artėja prie pabaigos daugiafunkcio sporto centro Kvietinių g. projektavimas ir, manau, kad gausime leidimą šiemet. Vienas laukiamiausių – Gargždų kultūros centro renovacijos projektas – taip pat į pabaigą – netrukus pirksime rangą. Pagal grafiką, kaip buvo numatyta, vyksta Sendvario daugiafunkcio centro statybos proceso įgyvendinimas, deramasi su rangovais.

Artimiausiu metu gyventojai turėtų pamatyti ir nemažai tvarkomų gatvių, nes baigiasi terminai, kur su Kelių direkcija turime sudarę dvišales sutartis ir mes prisidedame prie finansavimo. Tai ir Kretingos pl., ir Tilto g., ir per Kretingalę kelias, ir Sendvario sen. Ežero g., šaligatviai ir apšvietimas. 2022 metais visi tie projektai turi būti užbaigti, jau daug kur baigtas projektavimas, kai kur perkama ir ranga.

Kokie valdančiosios daugumos sprendimai, Jūsų nuomone, nėra teisingi ir jiems nepritariate?

Šiek tiek gaila, kad viskuo, kuo didžiavomės, ką naujo atnešėme į Savivaldybę, administraciją, t. y. projektinis valdymas, LEAN metodo diegimas, reikia pripažinti, kad gerokai sumažėjo to įgyvendinimo pagreitis.

Projektinio valdymo tikrai nėra atsisakyta, nors buvo pasirodę visokių diskusijų.

Iš naujo buvo suformuota Portfelio komisija, nežinau, ar džiaugtis ar ne, bet komisijos primininku esu išrinktas aš.

LEAN metodo diegimas, Asaichi metodo taikymas – man, kaip merui, svarbu. Ta susirinkimų metodika, pradedant nuo skyrių, seniūnų, einant iki vadovų, iki šios dienos nepavyksta. Esame sutarę vieną kartą per savaitę vadovų pasitarimą, bet, mano nuomone, to nepakanka – dėl to koridoriuje, ar direktoriaus, ar vicemerių tenka teirautis apie darbų eigą.

Labiausiai matomi – buhalterijos centralizavimas ir bibliotekų pertvarka. Aš, kaip meras, pripažinau, kad pradėjus dirbti, žiūrėti biudžetą, išlaidas, buvo noras iš tiesų kiek įmanoma ir kur įmanoma taupyti, daryti pertvarkas ir kiek įmanoma daugiau investuoti į infrastruktūrinius projektus. Bet aišku, kai, per tuos dvejus metus teko apsilankyti daugumoje mokyklų, darželių, susitikti su bendruomenėmis, turiu pripažinti, kad sąlygos tikrai daug kur nėra geros. Vakar grįžome iš Dituvos mokyklos, bet, kai mokykla su 170 vaikų neturi jokios sporto salės, neturi normalių sąlygų rūbinėje persirengti – galvoju, tai mūsų svarbiausias dalykas – mokyklos, darželiai, tos pačios bibliotekos.

Taip, kai kur reikia daryti pertvarkas, ir tas pats buhalterijos centralizavimas – reikėjo tą daryti, bet ne tokiu primityviu būdu, ne buldozeriu, kai neskiriama daug laiko susitikimams, diskusijoms, neįvertinami visi „už“ ir „prieš“. Manau, kad nieko baisaus, jeigu kai kur atsitrauktume – duotume daugiau laiko diskusijoms, pateiktume gerų pavyzdžių.

Gal etapais, tam tikruose sektoriuose pirmiausia reikėjo buhalteriją centralizuoti, kad pamatytų, kad tai veikia, yra neblogai.

Ar, jeigu būtumėte valdančiojoje daugumoje, tie trys bibliotekų filialai – Kalotėje, Daukšaičiuose ir Tilvikuose – nebūtų uždaryti?

Kai pradėjome kalbas apie tą pertvarką, nė karto nesu užsiminęs, kad reikia vieną ar kitą filialą uždaryti. Sakiau, kad pradėtume nuo to, kad sujungtume tose gyvenvietėse, kur turime dvi bibliotekas – mokyklos ir viešąją, savivaldybės.

Tai turbūt logiška, nes, kai buvome Kauno rajone, pamatėme jų patirtį – jie taip padarę. Ten sujungtos bibliotekos, paliekant du etatus ir padarant darbo laiką nuo 8 iki 19 val. Juk yra ir bendruomenės žmonių dirbančių, kurie tik po darbo gali nueiti, o jeigu ji užrakinta 16 val., tai galimybės apsilankyti nėra.

Ir vėl ta skuba... Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo iškelta idėja, kad bus nupirktas bibliobusas, bet parodykime žmonėms, kad tai yra gerai – nupirkime tą bibliobusą, tegul pradeda važinėtis, filialas tegul veikia, o žmonės įsitikina, kad viskas gerai ir kitaip. Toks užsispyrimas, ir tas taupymas labai juokingas, kad net ir motyvą tokį taupymo turėti nelabai išeina. Negaliu sakyti, kad įvyko kažkas netikėto, kad naujoji valdančioji dauguma ėmėsi tokių žingsnių, apie kuriuos nebuvo kalbėta, bet tas būdas...

Jums tenka išgirsti nemažai kritikos, kad stabdote valdančiųjų sprendimų projektų įgyvendinimą. Ką galėtumėte atsakyti į tą kritiką?

Tarybos sprendimo projektai ir su manimi, kaip su meru, nėra iki galo suderinami. Jeigu yra sprendimo projektas, norėtųsi, kad ateitų, padiskutuotų. Po to yra bereikalingų įtampų, kai posėdžio, ar komitetų posėdžių metu yra diskutuojama, keliami klausimai, atsiranda siūlymai.

Aš esu atviras ir sakiau ne kartą valdančiajai daugumai, kad truputį teks visiems dirbti šiek tiek kitaip, o jeigu norime, kad tas darbas būtų sklandus (o turime turėti tą norą), diskutuokime sprendimo projektus, aptarkime anksčiau, nei jie atsiranda darbotvarkėje. Kol kas nebuvo tokių, kur sakyčiau, kad išvis tokių nereikia, bet tokie niuansai, slėpimas.

Aš nestabdau sprendimų, derinu, jie atsiranda tarybos posėdžių darbotvarkėje, tik tiek, kad aš nepritariu su pastabomis – labai konkrečiai parašau, kodėl nepritariu. Jeigu valdančioji dauguma mano, kad yra teisūs, jie turi galimybę priimti tuos sprendimus, ir kol kas priima. O kodėl jie nervinasi? Nes tos pastabos yra teisingos. Jeigu būtų tariamasi ir atsižvelgiama, žinoma, ne į viską, juk nereiškia, kad mero nuomonė privaloma. Aš linkęs pripažinti, kad nebūtinai turi būti, kaip aš noriu ir nebūtinai turi būti taip, kaip valdančioji dauguma siūlo.

Tos diskusijos ir darbo kultūros kol kas trūksta.

Viešojoje erdvėje jau sklando informacija ir apie kultūros centrų optimizavimą. Ką apie tai galėtumėte pasakyti?

Kol kas su manimi apie tai nėra kalbėta, nors aš, kaip meras, esu tiek kultūros įstaigų, tiek švietimo įstaigų tiesioginis vadovas, ne Administracijos direktorius.

Tikiuosi, kad nebus taip, kad bus parengtas sprendimo projektas ir jau įkeltas į „kontorą“, ir turėsiu derinti arba nederinti. Kol kas tokio sprendimo projekto nėra.

Šiandien pasakyti, kaip bus, tikrai negalėčiau, bet ir nenorėčiau, kad būtų taip, kaip su kitais pertvarkų projektais iki šiol buvo.

Vienintelė kalba buvo dėl Kvietinių kultūros centro pastato. Bet, manau, teisinga, jeigu bendruomenė sugeba organizuoti veiklas, iš kurių gaus pajamas ir jį išlaikyti, viskas gerai. Nėra Savivaldybės tikslas parduoti ir gauti kažkiek pinigų.

 Daugiafunkcio sporto centro Dariaus ir Girėno g. (viršuje) ir Kvietinių g. (apačioje) vizualizacijos.

Kokia situacija su Gargždų daugiafunkciu sporto centru. Ar tikite, kad jis gali būti pradėtas statyti dar šią kadenciją?

Nežiūrint to, kad vėluoja projektas, proceso prasme visiškai įmanoma. Vieną statybos leidimą kaip ir turime (Dariaus ir Girėno g. – aut. past.), antrą – netrukus tikrai, manau, kad gausime. Labai nedaug buvo ekspertizės pastabų, artimiausiomis dienomis turėtume prašyti statybos leidimo. O kai jis bus, galima bus pirkti rangos darbus.

Bet yra čia visokių cirkų, kad ir pasiūlymas rangą pirkti abiejose vietose – turbūt būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Čia yra keletas niuansų, Savivaldybei iš savo biudžeto lėšų pastatyti tokį objektą, tegul nepyksta skaitytojai, tai būtų didžiulė prabanga, ypač, kai mūsų mokyklos, darželiai, kaip minėjau, nerenovuoti, prašosi remonto. Tad mano prioritetas – pirmiausia sutvarkyti švietimo įstaigas. Yra numatyta projektuoti Gargžduose, Dercekliuose darželius, Priekulėje ir Plikiuose priestatus, turime labai pasverti savo finansines galimybes. Galbūt sutarti – kad 10 metų statysime, juk negalime pasakyti, kad kitų darbų nedarysime, o visas Savivaldybės biudžeto lėšas skirsime daugiafunkciam sporto centrui.

Nežiūrint to, mes galėtume pradėti daugiafunkcį centrą statyti, jeigu turėtume bent kiek realesnes Valstybės investicijų programos (VIP) lėšas. Pradžioje buvo numatyta šiam objektui iš VIP skirti 1,5 mln. eurų, tačiau nauja Vyriausybė, Seimas sumažino iki 500 tūkst. eurų, o po ekspertizės sąmata šio centro Kvietinių g. išaugo iki 17 mln. eurų, bet suma tikrai dar ne galutinė, greičiausiai bus dar didesnė. Gali būti įvairių sprendimų, bet, mano nuomone, pirmiausia reikėtų apsispręsti, kurioje vietoje mes statome, tada galėtume pirkti rangą su negarantuotu finansavimu. Žinoma, baisu, kad tos statybos gali užsitęsti, kad ir 7–9 metus, bet galima turėti vilčių.

Jeigu pakeisime adresą (į Dariaus ir Girėno g. – aut. past.), greičiausiai jokių šansų nebus gauti VIP, dėl to, kad Vyriausybė ir Seimas aiškiai pasakė, kad nebus skiriama naujiems objektams, tik pradėtiems užbaigti. Šiuo metu mes koją įkėlę esame Kvietinių g. – kad ir nedaug, bet skirta.

Įmanoma gauti Dariaus ir Girėno g. finansavimą nebent per kitus finansavimo šaltinius, per Regioninės plėtros tarybą, europines lėšas. Tai sunkus kelias – ar sugebėtume įrodyti, kad tai regioninės reikšmės objektas? Teoriškai įmanoma, bet praktiškai yra sunku.

Turbūt šiandien labai paprasta, turime leidimus ir galime pirkti rangą, tik ar čia politiškai atsakinga būtų? Nežinau. Daug kartų raginu valdančiąją daugumą – apsispręskite nors dėl vietos, nėra sprendimo. Matant kaip vyksta procesas, įsivelti į tokį neapibrėžtumą. Labai tikiuosi, kad iki tol, kol pirksime rangą, turėsime daugiau aiškumo.

Kodėl stringa Gargždų kultūros centro renovacija? Jūs pats kuruojate šį projektą, tai kada galima tikėtis darbų pradžios?

Taip, pats esu to projekto savininkas. Manau, gerą žingsnį padariau, kad pakeičiau projekto vadovą į Vaidą Skuodienę, kuri tikrai dega tuo projektu, pati ir statybas, ir projektavimą jau turbūt išmano.

Turime kitą objektyvią bėdą: kai pradėjome kadenciją, buvo padarytas šio centro rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta anstatą statyti. Mes įvertinome riziką ir techninę, ir finansinę, kad nebūtų, kaip Endriejave (Endriejavo kultūros centro renovacijos projektas – aut. past.), kai pradedame ardyti, o pasirodo, kad ir pamatai nelaiko, ir įsiveliame į ilgas procedūras. Nusprendėme, kad anstato nestatome, rekonstruojame pastatą, koks yra, su mintimi, kad biblioteką pastatysime naują, iškelsime ir kultūros centrui užteks patalpų.

Bėda, kad UAB „Klaipėdos projektas“, kurie darė pirmąjį projektą, turėjo autorines teises, ir su jais galėjome pasirašyti sutartį perprojektavimui. Įklimpome.

Užvakar kalbėjome, kad jau tikrai labai nedaug lieka. Tikiuosi, kad kitą savaitę projektavimas bus baigtas ir imsime statybos leidimą. Tikiu, kad šiais metais rangovą arba nupirksime, arba pradėsime pirkimo procedūras.

Gaila, kad sąmata taip pat išaugo nuo 2,1 mln. iki 4,3 mln. eurų. VIP lėšų turime 1 mln. Prieš pora savaičių rajone lankėsi kultūros ministras, valdančioji dauguma pasikvietė. Argumentuotai paprašėme daugiau VIP lėšų, nes dažniausiai eina kalba apie prisidėjimą 50 proc. prie sąmatos, kai buvo 2,1 mln. eurų, 1 mln. eurų buvo gerai. O kai dabar ne dėl mūsų kaltės, bet dėl situacijos rinkoje, pabrangusių medžiagų ir kt. pabrango, paprašėme daugiau. Galbūt būtų per drąsu teigti, kad iki kadencijos pabaigos užbaigsime šį objektą, bet pradėsime tikrai, ir greičiausiai – šiais metais.

Tikimasi, kad jau greitai paaiškės Gargždų kultūros centro rangovas, o darbai prasidės jau kitąmet. V. Šleiniūtės nuotr.

Gobergiškės darželio ir Endriejavo kultūros centro situacija. Kokiose stadijose yra projektai?

Labai sunku paaiškinti mūsų rajono gyventojams, bendruomenėms tas baisias biurokratines procedūras. Jeigu pats nesusiduri, niekaip neįsivaizduoji. Esame procedūrų įkaitais, jos, žinoma, yra, kad viskas būtų vieša ir skaidru, tačiau atsiranda galimybių ateiti į projektus tokiems rangovams, kurie nėra pajėgūs. Labai gaila ir liūdna, kad būtent su tais labai svarbiais projektais itin nepasisekė su rangovu. Šiandien belieka apgailestauti, kad anksčiau nenutraukėme rangos sutarties, nes šiandien esu įsitikinęs, kad tas rangovas nebūtų pabaigęs tų objektų.

Net ir tas pavyzdys, kad nesugeba garbingai užbaigti proceso, toliau kiša pagalius į ratus, kenkia bendruomenei. Kartais keista, kad atsiranda gynėjų.

Net ir su 50 tūkst. avansu nesibaigė istorija, ruošiamasi teikti teismui ieškinį, bet tai mažiausiai žmonėms rūpi. Iš kitos pusės – turbūt tiek vieno, tiek kito objekto rangą šiemet turėtume nupirkti, bet tie pirkimų apskundimai, visko gali būti. Pačios pirkimo procedūros jau į pabaigą.

Žadamos naujos ES finansavimo priemonės. Ką būtų galima įgyvendinti rajone už papildomas lėšas?

Iš naujo finansinio periodo yra skirta ES lėšų funkcinių zonų problemų sprendimui – šiuo atveju turime dvi galimybes gauti finansavimą, viena – Klaipėdos miestas ir mes, kaip žiedinė savivaldybė, bendrų problemų sprendimui. Nors ir neįvardija tikslios sumos, bet kalba eina apie 30–40 mln. mums ir Klaipėdai. Dabar vyksta derybos dėl proporcijų, nes nėra aiškiai įvardinti kriterijai, šiandien yra susitarimas – 30 proc. lėšų Klaipėdos rajonui ir 70 proc. Klaipėdai. Jeigu pagal tai, tai gali būti apie 7–8 mln. mums. Turime jau pasirinkę ir objektus, tai ir Plikių mokyklos priestato statyba, ir vaikų darželio statyba Mazūriškėse, Dercekliuose ir kt.

Kita priemonė – kitų kelių savivaldybių problemoms spręsti. Taip atsiranda galimybių ir tam pačiam Gargždų daugiafunkciam sporto centrui.

Nenoriu klaidingai atrodyti – manau, kad Gargždai tikrai nusipelno turėti daugiafunkcį centrą, tik tiek, kad reikia įdėti daugiau pastangų dėl papildomo finansavimo.

Vidaus reikalų ministerija ragina iki naujų metų apsispręsti ir tarybose priimti sprendimus, bet tokio iki galo aiškumo dar vis nėra.

Liko kiek daugiau nei metai iki naujų savivaldos ir merų rinkimų. Ar jaučiate, kad jie artėja? Ar svarstote apie dalyvavimą mero rinkimuose?

Politikoje – ne pirmą dieną, rinkimų visokių buvo. Politikai ne be reikalo sako: „Rinkimai pasibaigė, prasidėjo nauji rinkimai“. Turbūt tas pasirengimas naujiems rinkimams vyksta nuolatos, tik kuo toliau, tuo labiau intensyvėja. Jaučiu tai. Nereikėtų su tuo persistengti ir rajono žmonių nervinti – kad kiekviena proga, mažiausia šventė rajone ir mes visi veržiamės ant tos scenos, visi norime kalbas sakyti.

Aišku, dėmesio reikia, bet kai kada jau tai nebeskanu.

Ar dalyvausiu? Palikime intrigą, dar yra laiko. Tas paskelbimas apie dalyvavimą ar nedalyvavimą – nė vienas variantas, manau, nėra geras.

Meras teigia, kad jaučia artėjančius rinkimus. A. Rimkuvienės nuotr.

Ko palinkėtumėte valdančiajai daugumai?

Pasakysiu politiškai korektiškai, gal ir skambiai – daugiau kiekvieną dieną galvokime apie rajono žmones, apie tuos darbus, kuriuos mes turime padaryti kaip geriau ir greičiau. O kas pirmas paskelbs tą žinią, ar kas perkirps kaspiną, ar kapsulę įleis, nežinau, ar tai dalykai, kurie turėtų būti labai svarbūs.

Mano palinkėjimas – kiek įmanoma mažiau savireklamos prasme galvokite apie artėjančius rinkimus, daugiau darbų prasme. Politinė realybė yra tokia, kad meras yra opozicijoje, tad siūlau daugiau tartis, diskutuoti, informuoti, kad tie sprendimai būtų bendri. Gal nebus tokie labai radikalūs, bet išdiskutuoti, nes aš, kaip meras, faktinis rajono vadovas, tiesiogiai žmonių rinktas, turiu tokią teisę tokį norą turėti. Nežadu tylėti, jeigu man kažkas atrodys kitaip, negu kad atrodo valdančiajai daugumai.