Klaipėdos rajono kultūros įstaigų laukia optimizavimas. Atrodo, žinia nėra nauja, tačiau socialiniuose tinkluose Tarybos nariui, opozicijos atstovui Sigitui Karbauskui pasidalinus konkrečiais valdančiosios daugumos planais – iš kultūros centrų struktūros išbraukti 9 kultūros centrų skyrius: Dauparų, Kvietinių, Jakų, Tilvikų, Girininkų, Daukšaičių, Šalpėnų, Žadeikių, Agluonėnų – kilo nemažos diskusijos. Domėjomės, kokie iš tiesų realūs pokyčiai laukia rajono kultūros įstaigų ir kaip tai pakeis kultūros paslaugų teikimą gyventojams?

Liutikienė: pokyčiai tik „popierinėje“ schemoje

Dar liepos mėnesį vykusiame kultūros įstaigų vadovų posėdyje, kuriame dalyvavo Ligita Liutikienė, Audronė Balnionienė, Justas Ruškys, Rasa Petrauskienė, Jolanta Polekauskienė, Alma Slušnytė, Vaida Skuodienė, Katerina Marcinkevičienė, Neringa Žemgulienė, Marius Mockus, Lilija Kerpienė, Diana Ciparienė buvo aptarti kultūros centrų optimizacijos planai.

Iš posėdžio protokolo matyti, kad apsibrėžta kiekvienam kultūros centrui (KC) stiprinti tam tikras kryptis. Gargždų KC – choreografiją, Priekulės KC – teatro kryptį, Kretingalės KC – literatūros, poezijos, žodžio meno kryptį, Vėžaičių KC – grafų Volmerių dvaro istorijos, kultūros kryptį, Veiviržėnų KC – vokalinio žanro kryptį. Dovilų etninės kultūros centro veikla apimtų visą rajoną, priskirtos etnoregioninės tapatybės centro funkcijos.

Dokumente dėstoma, kad kultūros centrų pavaldume numatoma palikti 6 skyrius: Lapių, Drevernos, Endriejavo, Judrėnų, Plikių, Girkalių, o iš kultūros centrų struktūros išbraukti 9 skyrius: Dauparų, Kvietinių, Jakų, Tilvikų, Girininkų, Daukšaičių, Šalpėnų, Žadeikių, Agluonėnų.

„Niekas nieko nesiruošia naikinti, siekiame optimizuoti – gerinti veiklą, kokybę, kultūrines paslaugas kelti į aukštesnį lygį, čia yra šie tikslai iškelti“, – į konkretų žurnalistės klausimą, ar ketinama iš centrų struktūros išbraukti minėtus 9 skyrius, atsakinėjo kultūros pertvarką kuruojanti vicemerė L. Liutikienė.

Visgi, iš pokalbio tapo aišku, kad skyrių pavadinimų neliks struktūros „popierinėje“ schemoje, etatai mažinami nebus.

„Realiai jie veiks kaip kultūros židiniai, žmonės kultūros paslaugą gaus. Nei etatai naikinami, keičiasi pavaldumas tik, o nuo to tik geresni rezultatai turėtų būti. Pavyzdžiui, jeigu tas žmogus pavaldus Gargždų kultūros centrui, jis visuomet gaus ir kolegų pastiprinimą renginį organizuojant, ar kitokius planus darant. Kur vienas darbuotojas, o kur kolektyvas, kuris gali padėti. Nuo to gyventojams turėtų būti tik geriau“, – sakė vicemerė.

Pašnekovė pateikė ir pavyzdį, esą sporto treneriai, specialistai nedirba seniūnijose, bet, esant poreikiui, nuvažiuoja į vietą, veda treniruotes ar sporto varžybas, dalyvauja sporto šventėse ir dėl to gyventojai nė kiek nenukenčia.

„Tas pats ir su kultūra. Ar pastatas kažkoks šaltas, apnykęs kelia mūsų kultūros lygį? Teikia geresnio lygio paslaugas ar ne? Esmė, pačios kultūros suvokimas, ir tą kultūros paslaugą gerinti ir stiprinti. Kaip tai darys kultūros centrų vadovai, tai čia jų profesinės kompetencijos klausimai“, – kalbėjo vicemerė.

Pasiteiravus, ką svarstoma daryti su pastatais, socialdemokratų partijos atstovė akcentavo, kad šiandien klausimai dėl jų nėra sprendžiami ir svarstomi.

„Mes galime konstatuoti, kad kai kur arba jų nėra, arba jie blogos būklės, labai brangiai išlaikymas kainuoja, jie nepatrauklūs, tiek atvykstantiems, tiek vietiniams kolektyvams, repeticijoms – šaltos salės“, – sakė L. Liutikienė.

Vicemerė L. Liutikienė. S. Ulvikienės nuotr.

Kultūros centrų direktoriai: realių pokyčių nebus

Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė, kurios centro pavaldume yra Dauparų, Kvietinių, Jakų skyriai, teigė, kad iš esmės dėl optimizavimo jokių pokyčių nebus: „Struktūroje nebesimatys tų skyrių, bet žmonės, kaip dirbo, taip ir dirbs ten. Niekas nepasikeis, su tais pačiais etatais, žmonėmis.“

Ji informavo, kad Dauparuose ir Jakuose kultūros centras jau seniai neturėjo pastatų, pagal poreikį naudodavosi mokyklų patalpomis.

„Kvietiniuose pastatas yra, bendruomenė pasižadėjo šokius daryti (plačiau rašėme ČIA). Aš stengiuosi priimti daugiau ir sporto veiklų, kad papildomų pinigėlių užsidribtume. Žmonės ir sportuoja, ir repetuoja, veiksmas vyksta. Niekas nesikeičia, tik pastatas daugiau įveiklintas“, – apie Kvietinių kultūros centro pastatą kalbėjo V. Skuodienė, patikindama, kad ten darbuotojas dirba kasdien.

Kultūros centro vadovė taip pat informavo, kad kaip tik – Kvietinių skyriaus veikla stiprinama, mat vietoje buvusio režisieriaus Vaido Kvedaro ten dirbs Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė.

„V. Kvedaras – masinių renginių puikus režisierius, Kristina – arčiau žmogaus, kamerinių renginių režisierė, šiuo metu ji dirbs ir Gargžduose, ir Kvietiniuose, ji puikiausiai sutars su bendruomene, jau aptarė metų renginius“, – nurodė V. Skuodienė.

Jos manymu, politikai, dalindamiesi tokia žinia turėtų labiau įsigilinti į situaciją, nes tai labiau panašėja į politikavimą ir reitingų kėlimąsi. V. Skuodienė atviravo, kad galbūt tai Savivaldybės komunikacijos trūkumas, esą aiškiai išdėsčius planus, neliktų vietos interpretacijoms.

Veiviržėnų kultūros centro laikinai direktoriaus pareigas einanti Neringa Žemgulienė informavo, kad neliks Šalpėnų, Daukšaičių ir Žadeikių skyrių.

„Naikinamas tik kaip statusas, pavadinimas, o mūsų kolektyvai, kurie tuose skyriuose dirbo, repetavo, taip toliau ir dirbs“, – nurodė N. Žemgulienė.

Ji informavo ir apie kultūros įstaigų patalpų būklę.

„Šalpėnuose – kritinės būklės pastatas, į kurį net pavojinga įeiti, būti, net šildymo nėra. Darbuotojos seniai nėra – išėjusi į pensiją. Kolektyvas, kuris buvo likęs, prisijungs prie bibliotekos, repetuos ten. Daukšaičiuose mes neturėjome jokių patalpų, repetuodavo kolektyvas bendruomenės patalpose, ten ir repetuos. Žadeikiai lieka savo patalpose, ten planuojamas Ablingos tragedijos muziejus“, – informavo laikinoji Veiviržėnų kultūros centro vadovė.

Kaip pasikeitimų pavyzdį ji pateikė, kad po optimizacijos Veiviržėnų KC Daukšaičių skyriaus kapela „Ritin dobil“ vadinsis Veiviržėnų KC kapela „Ritin dobil“. Jos manymu, būta ir blogesnių optimizacijos planų variantų, o šis yra palankus tiek darbuotojams, tiek gyventojams, kurie su šiais planais jau senokai supažindinti.

Priekulės kultūros centro administratorė, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Katerina Marcinkevičienė nurodė, kad optimizacija palies Agluonėnų skyrių.

„Agluonėnų skyriuje dirbs tie patys darbuotojai, kaip ir dirbo, toje pačioje vietoje. Neturime Agluonėnuose jokių patalpų, kolektyvai ir užsiėmimai vyksta savivaldybės, kurias nuomoja bendruomenė, patalpose. Iš mūsų pusės nelabai kas keičiasi, darbuotojai supažindinti, niekas neprieštaravo“, – sakė K. Marcinkevičienė.

Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė. S. Ulvikienės nuotr.

Tilvikuose atsisakys pastato, Girininkuose – valytojos etato

Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė nurodė, kad centro struktūroje neliks Tilvikų ir Girininkų skyrių, bet funkcijos išliks. Kadangi skyriai neturėjo savarankiško juridinio statuso, anot jos, nėra ką ir naikinti.

„Tilvikuose patalpų, to pastato nebevaldysime, atsisakysime. Bibliotekos neliks, ir medicinos punkto funkcijos buvo minimalios. <...> Tilvikuose kartą per mėnesį kviesdavo į vėlimo užsiėmimus, dar ir ekskursijos kartais būdavo. Šias veiklas keliame į Vėžaičius. Nes kaip ten galėjo vykti, čia dar geriau, šilta. Ten pastatas neekonomiškas, sienos neapšiltintos, kiauros. Negalima sakyti, kad verta dėl 100 žmonių, kurie realiai ten gyvena, išlaikyti tokį pastatą“, – kalbėjo A. Slušnytė.

Ji apgailestavo, kad kultūrinis gyvenimas Tilvikuose tikrai pasyvus, žmonės į renginius nesiveržia. Į vėlimo edukacijas daugiausiai atvyksta ne vietiniai, tačiau žmonės iš Klaipėdos, Gargždų, Kulių, Vėžaičių.

„Turiu ilgą praktiką. Ar jie veržiasi į tuos renginukus, kurie buvo? Ne. Jeigu vyktų veikla taip, kaip Lapiuose, būtų kitaip. O Tilvikuose visą laiką sugindavo 20–30 žmonių prašymais“, – situaciją nušvietė Vėžaičių kultūros centro vadovė.

Girininkuose, anot pašnekovės, veikla ir toliau bus vykdoma, o pastatas priklauso mokyklai, tad nieko atsisakyti nereikės. Nuo lapkričio 1 d. naikinamas tik 0,5 valytojo etatas, o kultūros darbuotoja veiklą tęs Vėžaičiuose.

Pasiteiravus, kokia situacija su Lapių kultūros centro pastatu, pašnekovė informavo, kad buvo svarstymų perkelti kultūrinius renginius į statomą bendrabučio pastatą, tačiau kol pastato nėra, kalbos nurimo.

Tarybos sprendimo neprireiks?

L. Liutikienė sakė, kad dėl kultūros įstaigų optimizavimo Taryba nėra priėmusi jokio sprendimo, sprendimų projektai nėra rengiami, tačiau galimai jų ir nereikės, mat „kultūros centrai patys tvarkosi su savo struktūra.“

Pasiteiravus, ar kultūros centrai yra gavę nurodymą optimizuoti skyrius, politikė atsakinėjo, kad, jos žiniomis, yra Administracijos direktoriaus raštas, kuris pritaria struktūros peržiūrai, pakeitimų darymui, kurie numatyti teisės aktuose.

„Labiausiai ir norėtųsi, kad tuos struktūrinius pakeitimus ir darytų patys centrų vadovai, nes jie žino, kur stipriausios vietos kultūros filialų, kur reikia stiprinti, kur papildomai kažką pagerinti. Kultūros centrų vadovai turi visus įgaliojimus tvarkyti savo struktūrą pagal teisės aktus. Politiškai esame atsitraukę ir leidę jiems labiausiai iš profesionalios pusės pasižiūrėti į tai“, – dėstė mintis mero pavaduotoja.

Jos manymu, informacijos apie šią optimizaciją tikrai pakanka, ją vykdo ir patys atsakingi Savivaldybės skyriaus darbuotojai, ir patys centruose dirbantys vadovai.

„Politikai labai mėgėjai pažerti žarijų ir sukurstyti aistras <...> Norint sukelti audras, nėra sudėtinga, patys žinome, kaip viskas vyksta. Panašu bus ir kitais klausimais, ką bedarysime“, – socialiniuose tinkluose verdančias diskusijas įvertino L.Liutikienė.