Mano Gargždai



Gimnazijoje – netradicinė pamoka: ragino pasvarstyti, ar įmanoma prikelti mirusį žodį

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Gimnazijos bibliotekininkės Barboros Dotienės nuotr. Gimnazijos bibliotekininkės Barboros Dotienės nuotr.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje įvairiais būdais akcentuota, kad spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo. Kadangi biblioteka XXI a. nebėra tik vieta, kur išduodamos ar grąžinamos knygos, tai bibliotekininkė Barbora Dotienė dalį trečiokų ir antrokų pakvietė į edukaciją, kurią vedė Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Edukacinės erdvės edukatorė Valdemara Butkevičienė. Viešnia itin išryškino kūrybinio mąstymo, patyriminio mokymosi reikalingumą, tad netradicinės pamokos dalyvius ir paragino aktyviai pasvarstyti, ar įmanoma prikelti mirusį žodį?

 

Pamoka prasidėjo nuo „vardo įgarsinimo“: prisistatydami gimnazistai turėjo pasakyti savo vardą, jo reikšmę ar suteikimo istoriją. Vartodami gimtąją kalbą edukacijos dalyviai dalijosi ir vardų kilmės žiniomis, ir subtiliomis ar linksmomis šeimos istorijomis. O kai kurie sau pasiskyrė užduotį plačiau pasidomėti vardo gavimu.

Pasiskirstę į grupes ir gavę dovanų knygos skirtuką, „saugantį“ mirštančius žodžius, atidžiai jį patyrinėjo. Pavyzdžiui, „ryma“ (ramybė, rimtis), „dabus“ (puošnus), „laimybė“ (laimė, palaima) mažai kuo skiriasi nuo dabar vartojamų. Na, o „čiūtė“ (kankorėžis) ar „ventarinė“ (pilvas) pasirodė negirdėti ir juokingai skambantys – iškart tokius žodžius norisi vartoti.

Linksma gimnazistams ir kūrybinė užduotis – pasirinkti keturis mirštančius žodžius, parašyti po sakinį, o paskui iš sugalvotų sakinių sukurti ir tekstą. Smagu klausytis šmaikščių, intriguojančių istorijų, kuriose, atrodo, taip lengvai atgijo seniai užmiršti žodžiai!

Toliau dar įdomiau. Mokiniai pasitelkė uoslės ir garsų pojūčius, kad asociatyviai įvardintų žodį. Uosdami keturis skirtingus eterinius aliejus, klausydami skirtingų senovinių lietuvių instrumentų garsų, turėjo pasakyti, su kokiu nebevartojamu žodžiu randa sąsajų. Netikėta tai, kad kai kurių grupių atsakymai sutapdavo, tarkime, rožių kvapas daugumai asocijavosi su „laimybe“ (laime, palaima), o traškesys – „atlėšiu“ (atodrėkiu). Edukatorė paminėjo, kad kvapai, garsai gali padėti rasti kontekstus, ir paragino mokantis pasinaudoti minėtais būdais.

Gimnazistai negalėjo tvirtai pasakyti, ar yra prasmė prikelti mirusius žodžius, tik pasidžiaugė, kad Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje yra plytelės, „atgaivinančios“ mirusius žodžius (idėjos autoriai – Vytautas Čepas, Juozas Šikšnelis). Mokiniai vieningai minėjo, kad kalbą nuo išnykimo saugoja jos vartojimas žodžiu bei raštu, puoselėjimas bei perdavimas jaunesniems, ir net neabejojo gero, gražaus žodžio galia.

 

Gimnazijos bibliotekininkės Barboros Dotienės nuotraukos:

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 344 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,