Turintieji bent kiek sveiko proto metų pradžioje įmonės be buhalterijos palikti tikrai nesiryš. Tačiau šis argumentas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos neįtikino ir ji nubalsavo, kad jau nuo sausio 1-osios Savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita bus tvarkoma centralizuotai.

Nors taip ir liko neaišku, kam prireikė tokios skubos ir, kaip atleidus daugiau nei pusę šių įstaigų buhalterių, likusieji su daugiau nei dvigubai išaugusiais krūviais susitvarkys – ar tikrai dirbs geriau, efektyviau ir neklysdami?

Rėžė iš peties

Iki kitų metų sausio pradžios liko kiek daugiau nei du mėnesiai. Beveik keturių dešimčių Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai kasdien žvalgosi į kalendorių ir su nerimu laukia sausio 1-osios. Dienos, kai jų įstaigos liks be buhalterių.

Šių metų birželio viduryje Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė, kad Savivaldybės pavaldume esančių biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita būtų tvarkoma centralizuotai. Už tai balsavo 18 politikų, prieš – vienas, susilaikė – aštuoni.

Savivaldybė valdo 41 biudžetinę įstaigą. Šis sprendimas palies 39: 24 – švietimo, 8 – kultūros, 4 – socialines, sveikatos biurą, sporto ir turizmo centrus. Buhalterinę apskaitą jose tvarko 64 darbuotojai. Pertvarka atsirūgs net 36 buhalteriams, kuriems teks ieškotis naujo darbo.

Per metus įstaigų buhalterių atlyginimams reikia 807,3 tūkst. eurų. Tikimasi, kad, daugiau nei pusę jų atleidus, kiekvienai įstaigai per metus pavyks sutaupyti 10–11 tūkst. eurų. Įvertintas ne tik galimas ekonominis efektas. Teigiama, kad centralizacija leis efektyviau tvarkyti įstaigų buhalterinę apskaitą.

Pasakė A, bet nepasakė B

Švietimo ir sporto skyriaus parengtą projektą Tarybos verdiktui pateikė tuo metu rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai ėjusi jo pavaduotoja Rasa Petrauskienė. Ne iki galo atliktas Savivaldybės valdininkų darbas tai padaryti jai nesutrukdė.

Nors ir skrupulingai paskaičiuota, kiek neva rajono biudžetas sutaupys atleidus kelias dešimtis buhalterių, niekas taip ir negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai valdiškų lėšų reikės šio sprendimo įgyvendinimui.

Pasitenkinta tik abstrakčiais samprotavimais, jog prireiks pinigų atleidžiamų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti, centralizuotos buhalterinės apskaitos padalinio patalpų nuomai ir pritaikymui buhalterinei veiklai, kompiuterinės įrangos įsigijimui, informacinių technologijų (IT) programų atnaujinimui. Užteko tik drąsos pripažinti, kad pirmaisiais centralizavimo metais ekonominis efektas bus neigiamas.

Labai iškalbingai nuskambėjo teiginys, kad kiek nuo kitų metų pradžios reikės pinigų centralizuotos buhalterinės apskaitos padalinio darbuotojų pareigybių finansavimui ir kiek apskritai tiksliai viskam reikės lėšų, paaiškės tik pradėjus vykdyti centralizavimo procedūras. Kalbant paprastai, pirma bus pradėta daryti, o tik vėliau imta skaičiuoti, kiek visa tai tiksliai kainuos.

Centralizuotai tvarkyti buhalterinę apskaitą pavesta rajono Savivaldybės biudžetinei įstaigai Klaipėdos rajono švietimo centrui. Tuo užsiims prie jo įsteigtas struktūrinis padalinys. „Vakarų ekspreso“ duomenimis, nors buhalteriai jau atleidinėjami, patalpos šiam padaliniui dar neįrengtos ir tik šiomis dienomis paskirtas jo vadovas. O iki metų pabaigos laiko lieka vis mažiau.

Viskas vyksta pagal planą

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas siūlė Tarybai neskubėti ir prieš priimant šį sprendimą į viską gerai įsigilinti, išklausyti visų suinteresuotų pusių argumentus. Tačiau jo pavaduotoja Audronė Balnionienė neabejoja, kad pertvarka vykdoma pačiu laiku ir vietoje. Ji nė kiek nesibaimino, jog ją vykdant gali būti susidurta su sunkumais.

„Šiandien yra spalio 19 d., tad iki sausio 1-osios dar yra truputėlis laiko. Reiktų vartoti sąvoką ne pasiruošta, bet tam yra ruošiamasi. Jau vyko padalinio vadovo konkursas, dėliojamas patalpų, įrangos pirkimo klausimas. Viskas vyksta pagal suplanuotą grafiką. Kol kas jokių ypatingų trikdžių, trukdymų ar netikėtumų nėra. Kadangi tiesiogiai šio klausimo nekuruoju, tai dėl kiekvieno žingsnio atsakyti negaliu. Artimiausiomis dienomis bus išsamus darbo grupės pristatymas“, – „Vakarų ekspresui“ teigė A. Balnionienė.

Klaipėdos rajono vicemerė dėl šio projekto įgyvendinimo bei naudos yra nusiteikusi optimistiškai. O į išreiškiamus nuogąstavimus pasiūlė pažvelgti ir iš filosofinės pusės.

„Žmonių nuogąstavimai yra žmoniški. Mes kiekvienas esame svarbus. Ryte atsikeliame, pasižiūrime į dangų ir nuogąstaujame, kad gal lis. Ar dar kažkas. Tai labai žmogiška ir suprantama. Kiekvieno iš mūsų kasdienybė“, – sakė A. Balnionienė.

Lyg šlapiu skuduru per veidą

Beveik visus minėtų 39 Klaipėdos rajono savivaldybės įstaigų buhalterius šis rajono valdžioje esančių politikų sprendimas ne tik, švelniai tariant, pribloškė, bet ir įžeidė. Nustebę liko ir įstaigų vadovai. Apie ruošiamas permainas visi jie sužinojo tik iš neoficialių šaltinių. Ir likus visai nedaug laiko iki lemtingo Tarybos posėdžio.

Žmonės patys paprašė Savivaldybės atstovų supažindinti su projektu, tačiau sulaukė ne kvietimo padiskutuoti apie numatomas juos paliesiančias permainas, bet paprasčiausios techninės informacijos.

Įstaigų vadovų ir jose dirbančių buhalterių bendras kreipimasis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovus ir Tarybos narius liko neišgirstas.

„Gerbiamieji, į Jus kreipiamės, nes prieš nepilną savaitę sužinojome, kad dėl įstaigų buhalterijų centralizavimo nuo 2022 m. sausio 1 d. neteksime darbo. Kyla klausimas, kodėl į darbo grupę, prieš pradedant rengti tokį projektą, nebuvo įtrauktas nė vienas biudžetinės įstaigos buhalteris. Projekte laukiama nauda aprašyta abstrakčiai, neparemta skaičiavimais. Aiškinamajame rašte bandoma sumenkinti buhalterių (sykiu ir vadovų) darbą kaip nepakankamai efektyvų, klaidingai vykdomą. Siūlomas projektas yra tik teorinio pobūdžio, menami teigiami rezultatai – prognozuojami, nėra atlikta studijų analizė“, – tikino įstaigų buhalteriai ir apskaitos darbuotojai.

Patyrusius savo srities specialistus nustebino ne tik pamatuotos ir pagrįstos kruopščios analizės, kuri privalo būti atlikta rengiant su finansais susijusias pertvarkas, nebuvimas. Didžiulę nuostabą sukėlė ir pasirinktas laikas. Juk buhalteriai puikiausiai supranta, kad, neužbaigus vienerių finansinių metų, negalima pradėti kitų. Kiekvienos įmonės vadovas žino, jog finansinės ataskaitos būna parengtos tik kovo mėnesį.

Elementariausios logikos pasigesta ir tvirtinime, jog, daugiau nei per pusę sumažinus buhalterių skaičių ir taip ženkliai padidinus krūvį likusiesiems, darbo kokybė tik pagerės.

„Atsižvelgiant į savivaldybių, kuriose vykdoma centralizuota buhalterinė apskaita, darbo patirtį, funkcinis centralizuotas buhalterinės apskaitos modelis, kuris planuojamas mūsų Savivaldybėje, nepasiteisino“, – konstatavo Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovai.

Įstaigų buhalteriai neslėpė, jog juos įskaudino valdininkų teiginiai apie jų neva daromas klaidas ir kompetencijos trūkumą, abejotiną įstaigų finansinio valdymo gerėjimų, kontrolės ir duomenų pereinamumo naudą. Į tai jie atsakė ne postringavimais, o konkrečiais skaičiais.

„Nuo 2021 m. birželio 1 d. įvykdžius centralizuotą kuro pirkimą, padidėjo kaštai. Už kurą įstaigos moka 10 proc. brangiau, lyginant su situacija iki centralizuoto pirkimo“, – pažymėjo buhalteriai.

Jų teigimu, pertvarka tiesiogiai atsilieps įstaigų finansams. Lėšos gali būti panaudotos netikslingai, centralizuotai dirbantis buhalteris nebus suinteresuotas optimaliu jų panaudojimu, padidėjus darbo krūviams, padaugės ir klaidų, buhalterinio proceso efektyvumas sumažės, specifinių buhalterinių žinių neturintiems įstaigų vadovams taps sudėtingesnis duomenų prieinamumas, sunkiau bus planuoti finansavimą bei atlikti su buhalterine apskaita susijusias užduotis.

Susitvarkys

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė su įstaigų buhalterių išsakyta kritika nebuvo linkusi sutikti.

„Kalbėta buvo ir su buhalteriais, ir su jų atstovais. Išklausytos įvairios nuomonės. Juk kai nori ką nors padaryti, visada suskaičiuoji pliusus ir minusus. Didžiausi nuogąstavimai išgirsti ne iš pačių buhalterių, bet iš įstaigų vadovų. Juk buhalteriai atlieka ne tik jiems pavestas funkcijas. Todėl atleidus dalį darbuotojų dėl likusiesiems išaugsiančio darbo krūvio nesibaiminame. Jiems neteks dirbti to, ko nepriklauso, tik savo tiesioginį darbą. Jau yra išrinkta ir padalinio vadovė, kuri ir organizuos darbą taip, kaip priklauso“, – „Vakarų ekspresą“ patikino R. Petrauskienė.