Lietuvai jau antrus metus kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, šalies gyventojų emocinė sveikata vis blogėja, rodo tyrimai. Iki šiol egzistuoja stigmos, kurios stabdo kreiptis pagalbos į gydytojus ir kitus specialistus, o visuomenės emocinis raštingumas – žemas. Šias problemas spręsti padėtų įtaigi, rami ir vilties teikianti informacinė kampanija, skirta žmonių emocinei sveikatai gerinti, kurią reikėtų pradėti kuo greičiau, tik jos vis nėra. Būtinas ir didesnis emocinės pagalbos paslaugų prieinamumas.

Tuo įsitikinę komunikacijos ekspertai ir gydytojai psichiatrai, atkreipiantys dėmesį ir į tai, kad iki šiol Lietuvoje dar nebuvo tokio masto informacinės kompanijos, nors ji labai reikalinga, būtina ir neatidėliotina.

Šiuo metu ji numatyta tik Sveikatos apsaugos ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose.

Statistika kalba už save

Pandemija ir jai suvaldyti skirtos priemonės Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daro stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai. 2021 m. vasario mėnesį atlikta gyventojų reprezentatyvi apklausa parodė, kad 49 proc. apklaustųjų savo emocinę būklę antrosios koronaviruso bangos metu vertino kaip pablogėjusią. Lyginant 2020 m. ir 2019 m., per pandemiją 10 proc. padaugėjo žmonių, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų. Tai yra beveik 32 tūkst. žmonių daugiau nei 2019 m. Vien dėl nerimo sutrikimų 2021 m. sausį kreipėsi 41 proc. daugiau nei tokiu pat metu 2019 m.

Tuo tarpu Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog kas penktam žmogui, persirgusiam šiuo klastingu virusu, per 90 dienų diagnozuotas psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimas. Dažniausiai - depresija, nemiga ir nerimas. Tarptautinio tyrimo duomenimis, pandemijos pasekmės, susijusios su darbo praradimu, gali paskatinti apie 9,5 tūkst. papildomų savižudybių per metus. Prognozuojama, kad per 3–4 metus savižudybių Lietuvoje padaugės 230 atvejų, t. y. 10–15 proc. kasmet. Didžiausia grėsmė bus pasibaigus pandemijai ar jai užsitęsus, kai labiau ryškės ekonominės pasekmės.

Visa tai skelbiama 2021 m. lapkričio 17 d. sveikatos apsaugos ministro atnaujintame priemonių plane žmonių emocinei sveikatai gerinti, kuris kol kas – tik planas su daug priemonių, kurias numatyta įgyvendinti per Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą. Tik kol kas žmonėms neprieinama nei didesnė medikų ekspertų pagalba, niekaip nestartuoja ir informacinė kampanija, nors tai prisidėtų gerinant emocinę sveikatą.

Labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausi

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Edgaras Diržius įsitikinęs, kad informacinė kampanija, skirta gerinti žmonių emocinę sveikatą, labai reikalinga, ypač dabar, kai per pandemiją yra ženkliai pablogėjusi gyventojų emocinė sveikata.

„Ši pandemija labiausiai paveikė vienišų žmonių, vienišų tėvų, vaikų, paauglių ir mažai uždirbančių žmonių emocinę sveikatą. Vaikams ir paaugliams daug emocinių sunkumų kilo per pirmąją ir antrąją pandemijos bangas, kuomet buvo uždarytos ugdymo įstaigos, stojo įprastas gyvenimas. Vienišus tėvus ir gyventojus skaudžiai palietė kontaktų ribojimas, kai sumažėjo galimybių bendrauti, o kai kuriems - ir pajamos. Tad nerimas, depresija, adaptacijos, bendravimo sunkumai fiksuojami vis dažniau“, - sako psichiatras E. Diržius.

Pasak jo, tai pastebi ne tik gydytojai psichiatrai, dirbantys tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, kur išaugo pacientų skaičiai ir ilgėja eilės. Tai rodo ir LSMU atlikta gydytojų psichiatrų apklausa – trečdalis jų atsakė, kad daugėja pacientų, kurie kovoja su nerimu, depresija, bendravimo ir adaptacijos sunkumais.

„Akivaizdu, kad šiuo metu tinkamos ir kokybiškos informacijos viešoje erdvėje yra per mažai, nes daugelis žmonių net nežino, kur kreiptis pagalbos, kaip atpažinti emocinius sunkumus, kaip su jais tvarkytis. Be to, iki šiol egzistuoja stigma – žmonės bijo kreiptis pagalbos pas psichiatrus, psichologus“, – sako E. Diržius.

Vilties teikianti kampanija

Gydytojo psichiatro E. Diržiaus teigimu, emocinis mūsų visuomenės raštingumas turėtų būti didesnis, o to pasiekti galima per švietimą ir taiklias informacines kampanijas, tad būtina ją inicijuoti, kol ne vėlu.

„Šiuo atveju, siekiant gerinti žmonių emocinę sveikatą, informacinė kampanija turėtų būti ne tik taikli, bet ir rami, įgalinanti, suteikianti vilties. Ji turėtų rodyti kryptį - kaip atpažinti emocines problemas, ką galėtume padaryti patys, kas pasijustume geriau. Taip pat ji turėtų siųsti aiškią žinutę, ką daryti, kai žmogus pats nebegali susitvarkyti su emociniais sunkumais, kur reikėtų kreiptis pagalbos“, – sako E. Diržius.

Tokios informacinės kampanijos žinutės, eksperto nuomone, turėtų būti orientuotos į visuomenės grupes, kurios šiuo metu patiria sunkiausius emocinius išbandymus – vaikus, paauglius, vienišus tėvus ir gyventojus, mažai uždirbančius Lietuvos žmones, 40-50 metų amžiaus vyrus (šioje grupėje – daugiausiai savižudybių).

„Per viešąją erdvę jiems irgi galima suteikti pagalbą – pasiūlyti paprastus ir nieko nekainuojančius dalykus, kurie leistų pasijusti geriau. Pavyzdžiui, paraginti nepamiršti artimųjų, ypač per šventes, pabendrauti dažniau nuotoliniu būdu, kas suteiks gerų emocijų. Taip pat rodyti konkrečius pavyzdžius, kokius emocinę būklę gerinančius pratimus galima atlikti namuose, kaip stiprinti fizinį aktyvumą, priminti apie žalingų įpročių ar psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą emocinei ir fizinei sveikatai“, – sako E. Diržius.

Dviguba pandemija

Komunikacijos agentūros „Berta&“ direktorė Berta Čaikauskaitė atkreipia dėmesį, kad pastarųjų metų situacija ir koronavirusas – labai didelis iššūkis visai visuomenei.

„Net Pasaulio sveikatos organizacija įvardija, kad tai - dviguba pandemija: tiek fizinė, tiek emocinė. Tad turime spręsti ne vieną problemą. Fizinės pandemijos valdymo planai vykdomi, tačiau apie emocinės pandemijos iššūkius, diskutuojame labai vėluodami – pasekmės ne rytoj, o dabar negrįžtamai žaloja žmonių gyvenimus“, - sako komunikacijos ekspertė B. Čaikauskaitė.

Jos teigimu, dėl pandemijos emocinė sveikata pablogėjo esant objektyvioms priežastims. Įtakos turi ir susilpnėjusi fizinė sveikata: dėl karantino daug kas judėjo mažiau, susidūrėme ir su gydymo įstaigų pasiekiamumo ribojimais.

„Daugeliui sustiprėjo asmeninės problemos, nes atitrūkome nuo kitų žmonių arba priešingai, pajutome trintį ir asmeninės erdvės trūkumą, nes kasdien buvome priversti leisti laiką kartu. Susipynė asmeniniai ir darbiniai santykiai, o kur dar vaikų auginimo ar vyresnių žmonių priežiūros iššūkiai. Galiausiai kyla įtampa dėl galimo susirgimo, daug ką apėmė nežinios būsena, nerimas“, – atkreipia dėmesį B. Čaikauskaitė.

Komunikacijos agentūros „Berta&" direktorė Berta Čaikauskaitė. IŽA nuotr.

Būtina atliepti konkrečius poreikius

Agentūros „Berta&“ vadovė B. Čaikauskaitė įsitikinusi, kad skirtingoms žmonių grupėms susidūrus su skirtingomis problemomis, taikli ir efektyvi informacinė kampanija turėtų atliepti konkrečios tikslinės grupės poreikius.

„Pavyzdžiui, namuose mokiniai patiria vis didesnį vienišumą ir socialinę atskirtį, o tai gali iššaukti depresyvias nuotaikas, skatinti suicidines mintis. Šeimos susiduria su vis stipresniais emocijų valdymo ir gyvenimo kartu iššūkiais. Galiausiai medicinos darbuotojai, kurie šiuo metu patiria bene didžiausią spaudimą, turi dorotis su milžiniška atsakomybe ir krūviais, o kur dar niekur nedingę įsisenėję sopuliai tokie kaip mobingas“, - emocines problemas vardija komunikacijos ekspertė.

Pasak jos, džiugu, kad nevyriausybinės organizacijos savo iniciatyva pradeda emocinės sveikatos informacines kampanijas, kaip, pavyzdžiui, Jaunųjų gydytojų asociacijos inicijuotas projektas „Dramblys ligoninėje“. Visgi trūksta sisteminio požiūrio valstybiniu mastu.

„Informacinė kampanija turėtų nesikoncentruoti į pasekmes ir psichikos ligų diagnozavimą arba etikečių lipdymą, bet siūlyti sprendimus, patarimus, kaip padėti sau, į ką atkreipti dėmesį ir, svarbiausia, skatintų nebijoti kreiptis į specialistus bei ieškoti pagalbos. Kažin, ar daug žmonių žino apie tokių paslaugų prieinamumą, nors turime įvairių institucijų, kurios nemokamai gali tą pagalbą suteikti“, – sako B. Čaikauskaitė.

Komunikacijos ekspertės teigimu, investicijos į emocinės sveikatos kryptingą stiprinimą ne tik gali suvaldyti pandemijos pasekmes, bet ir pakloti pagrindus stiprios ir sveikos visuomenės vystymuisi.

Esame uodegoje

Komunikacijos industrijos asociacijos tarybos narė, komunikacijos agentūros „PR Service“ vadovė Romualda Stonkutė atkreipia dėmesį į tai, kad kol kas valstybė neskiria pakankamai dėmesio į gyventojų emocinę sveikatą, kuri šiuo metu jau yra kritinė – žmonės yra pavargę nuo pandemijos, nežinios, izoliacijos, pasikeitusio ir kur kas uždaresnio gyvenimo būdo.

„Gyventojų psichologinė sveikata ne ką mažiau svarbi nei fizinė – tampame nelaimingų žmonių valstybe. O tai reiškia, kad mažėja žmonių motyvacija stengtis ir rūpintis visuomenės, o kartais net ir savo poreikiais. Maža to, didėja visuomenės depresyvumas, žmonių izoliacija, kyla pasipriešinimas valstybės vykdomai politikai“, - sako komunikacijos ekspertė R. Stonkutė.

Būtent todėl, pasak jos, valstybė turėtų bent parodyti susirūpinimą visuomenės emocine sveikata ir padėti žmonėms imtis bent minimalių veiksmų, gerinančių psichologinę būseną. Vienas iš tokių valstybės žingsnių turėtų būti informacinė kampanija, padedanti žmonėms pagerinti emocinę sveikatą.

„Mes neturime jokios tradicijos valstybės mastu kalbėti apie žmonių savijautą, nors pasaulyje mokslininkai labai atidžiai matuoja žmonių laimės lygį skirtingose valstybėse. Mes, deja, esame uodegoje, pagal emocinės sveikatos rodiklius – esame vieni nelaimingiausių, pas mus daug savižudybių ir alkoholizmo. Tad informacinė kampanija, skirta atkreipti dėmesį į tai, kaip kiekvienas iš mūsų jaučiamės, leistų padėti žmonėms atsigręžti į savo gyvenimą, pažiūrėti, ką galime padaryti vardan geresnės savijautos“, – sako R. Stonkutė.

Būtina griauti mitus

Deja, pasak komunikacijos ekspertės R. Stonkutės, kol kas mūsų žmonių niekas nėra mokęs, kaip svarbu rūpintis savo emocijomis, gerinti psichologinę aplinką, ką konkrečiai kiekvienas mūsų galime padaryti, kad gyvenimas būtų bent kiek šviesesnis.

„Informacinė kampanija turėtų būti taikli, kad kuo geriau pasiektų žmones. Svarbiausios turi būti dvi žinios. Pirmoji - patarti žmonėms, kokiais būdais jie gali pasirūpinti savo emocine sveikata. Antroji žinia turėtų kalbėti apie tai, kad būtina kreiptis profesionalios pagalbos tais atvejais, kai žmogus pats nebegali įveikti savo neigiamų emocijų. Būtina griauti mitus, kad pas psichologą kreiptis yra gėda“, – sako R. Stonkutė.

Agentūros „PR Service“ vadovės teigimu, tokia informacinė kampanija turėtų būti labai plati, naudojant plačiausią komunikacijos priemonių spektrą, padedantį pasiekti visus Lietuvos gyventojus.