Nauji COVID-19 pandemijos valdymo būdai, sugriežtėjusios galimybių paso gavimo sąlygos ir sprendimas į jas neįtraukti serologinių, vadinamųjų antikūnų tyrimo rezultatų, sukėlė nemažai šurmulio visuomenėje.

Primename, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad nuo 2022 metų sausio 10 dienos serologinis tyrimas po vakcinacijos nebesuteiks galimybių paso. Iki šio laikotarpio kiekybinius ar pusiau kiekybinius tyrimus po skiepų atlikę asmenys, galimybių pasą galės turėti 60 dienų.

Plačiau apie tai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, ketvirtadienį žurnalistams pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė profesorė Ligita Jančorienė.

Serologiniai tyrimai persirgusiems asmenims galimybių pasą suteiks ir toliau. Pasak G. Megelinskienės, taip numatyta dėl plintančios omikron atmainos, kuri yra atsparesnė vakcinoms, ypač praėjus ilgesniam laikotarpiui po vakcinacijos.

Skiepijimą nuo koronaviruso sustiprinančia doze akcentuoja Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras, kitos tarptautinės organizacijos.

„Todėl gyventojams svarbu pasiskiepyti ir taip apsaugoti save ir kitus, o ne atlikti serologinius tyrimus. Apskritai po vakcinacijos nėra vertinami antikūnų rezultatai, dėl to gyventojai skatinami pasiskiepyti sustiprinančia doze“, – teigė G. Megelinskienė.

Net jei antikūnų titrai labai dideli, pasak SAM patarėjos, tai neparodo, kad nereikia sustiprinančios dozės.

„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiog nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją ir neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Kai atliekami vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, kuriuos galima pamatuoti tik mokslinėse laboratorijose.

Tai visai kitos rūšies antikūnai, kurie gali parodyti žmogaus apsaugą. Manymas, kad šitų serologinių tyrimų kaip nors atspindi imuninę apsaugą, nėra teisingas. Visame pasaulyje ir Europoje antikūnų tyrimai nėra naudojami kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – teigė prof. L. Jančorienė.

Serologinis tyrimas, pasak profesorės, niekada nebuvo kriterijus vakcinacijai, tai buvo tiesiog politinis sprendimas.

G. Megelinskienės teigimu, serologiniai tyrimai nėra visiškai išbraukti iš galimybių paso – išbraukti tik tie, kurie atliekami po vakcinacijos.

„Jei asmuo persirgo COVID-19 liga, galbūt net nežinojo, bet atliko kiekybinį ar pusiau kiekybinį tyrimą, tai jie ir toliau galės gauti galimybių pasą. Vienintelis dalykas, tai po vakcinacijos nebus atliekamas serologinis tyrimas, kad žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančia doze. Kad nereikėtų remiantis serologinio tyrimo rezultatais spręsti, skiepytis ar ne. Rekomendacija skiepytis visiems“, – sakė G. Megelinskienė.

Persirgę asmenys ir toliau galės atlikti kiekybinius ar pusiau kiekybinius tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų. Jei asmuo yra vakcinuotas be sustiprinančios dozės, tokiu atveju jo galimybių pasas nebus pratęsiamas nuo sausio 10 dienos, net jei antikūnų rezultatas teigiamas.

Į Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą serologiniai tyrimai niekada nebuvo įtraukti, tad dėl jo pokyčių nėra.

Pasak prof. L. Jančorienės, antikūnų tyrimas, kuris atliekamas įvairiose Lietuvos laboratorijose, neatspindi vakcinos efektyvumo.

„Ne tas tyrimas turėtų būti atliekamas. Galbūt antikūnų tyrimas būtų tikslingas tik vienu atveju, kai žmogus įtaria, kad jam antikūnai gali visai nesusidaryti. Tai dažniausiai asmenys po tranplantacijos, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą, biologinę terapiją ir taip toliau. Tačiau tokius tyrimus dažniausiai atlieka specialistai, kurie prižiūri tokius pacientus. Ir čia iš tikrųjų yra dėl to, kad būtų galima paankstinti revakcinaciją, pasirinkti ketvirtą vakciną ar kitą gydymą“, – sakė prof. L. Jančorienė.

Lietuvoje, pasak profesorės, dar nesvarstoma apie ketvirtą dozę, tačiau informacija iš Izraelio, kur tokia vakcinacija jau vykdoma, stebima.